Santrauka
Giliojoje senovėje pėsčiųjų ginklas buvo brūklys. Brūklių drūktieji galai vėliau buvo pripilami švino, o trumpesni jų variantai vadinti strypais.
Pavadinimai šaltiniuose
Brūkliai
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Giliojoje senovėje pėsčiųjų ginklas buvo brūklys. | c-001 | |
| t-004 Brūklių drūktieji galai vėliau buvo pripilami švino, o trumpesni jų variantai vadinti strypais. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Giliojoje senovėje pėsčiųjų ginklas buvo brūklys.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Ginklai jų buvo įvairūs pagal įvairią gadynę: visų giliojoj senovėj pėsčiųjų buvo ginklais rendėtiniai^1324 brūkliai, o raitųjų kestės, taurų ragais apmaustytos, nuo ko ragotinėmis buvo vadinamos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Brūklių drūktieji galai vėliau buvo pripilami švino, o trumpesni jų variantai vadinti strypais.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Ilgainiui tų brūklių drūktieji galai buvo švinu pripilti dėl svarumo, idant tuo siūtį pasmarkintų, vieni
(^1315) pasiruošęs, pasirengęs (^1316) raitelį (^1317) patvirtino, paskelbė (^1318) apskritai (^1319) neturinti daug žmonių, negausi Dusburg P., III. c. 5. (^1320) susimetė, susibūrė (^1321) priešintis, spirtis (^1322) siaubti, niokoti plėšti Kapaмзин. Иcтop. roc. Poc, т. III, p. 40. (^1323) skirtumą (^1324) gumbuoti, nelygūs Tacitus, Germanorum…, p. 45. (^1325) pailgai
sulig žmogaus augumu, kiti trumpesni, stripiniais, arba strypais^1326 , vadinami, kurių kožnas turėjo po penkis, šešis padiržėj užkištus
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Pastabos
- šalia brūklių toje pačioje vietoje minimi ir strypai, bet kandidato ašį palieku pagal senovinį ginklą brūklius.