Santrauka
Narbutas aiškina, kad ugniai buvo priskiriama galia suteikti šventumo savybę ir apvalyti nuodėmes, todėl laikytos degančios lempos ir židiniai.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas aiškina, kad ugniai buvo priskiriama galia suteikti šventumo savybę ir apvalyti nuodėmes, todėl laikytos degančios lempos ir židiniai.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas aiškina, kad ugniai buvo priskiriama galia suteikti šventumo savybę ir apvalyti nuodėmes, todėl laikytos degančios lempos ir židiniai.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Ugniai buvo priskiriama ga lia suteikti kam nors šventumo savybę ir apvalyti nuodėmes: būdavo laikomos nuolat degančios lempos ir židiniai. Kuo la biau tauta buvo linkusi į perdėtą pamaldumą, tuo labiau ji garbindavo ugnį. Turime pirštu prikišamą pavyzdį - mūsų Lie tuvos žydus, perdėtai pamaldžius ir pernelyg prietaringus; jų mokyklose, tai yra salėse, esančiose šalia sinagogų, kur jų da vatkos, skaitydamos asketiškas knygas, praleidžia dienas nak tis, nuolat laikomos degančios lempos arba tam tikros rūšies žvakės. Jie net tvirtina, kad ši ugnis jiems niekad neužgesusi nuo to laiko, kai ją išgelbėję iš Saliamono šventyklos, o paskui atsinešę į Lietuvą.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |