Autorius

Vincas Krėvė-Mickevičius

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Krėvė-Mickevičius dar vaikščiojo Kauno gatvėmis) nebuvo labai patraukli žydams, iš kitos pusės, carizmo priespaudą kentusių lietuvių tautinius jausmus žeidė, kad žydai tarpusavyje dažnai vartojo rusų kalbą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 168

Nepaisant lietuvių kultūros, iš kurios neseniai šaipytasi, dominavimo, žydai galėjo ir toliau visiškai tenkinti savo nacionalinius kultūrinius poreikius, tačiau žydai ir lietuviai gyveno atskirus, tik darbo reikalais susijusius gyvenimus. Nacionalinėje lietuvių valstybėje žydams liko uždara valstybės tarnybos sritis, tad jie tradiciškai vyravo prekyboje ir komercijoje, daug prisidėjo prie Lietuvos rekonstrukcijos, sukūrė žydų ekonominių ir finansinių organizacijų, taip pat unikalią savo švietimo ir mokyklų sistemą (pamokos mokyklose vyko hebrajų arba jidiš kalba, jos tapo svarbiais žydų kultūros centrais). Jauna ir dar niekuo neimponuojanti lietuvių kultūra (literatūros klasikai Maironis, Vaižgantas, V. Krėvė-Mickevičius dar vaikščiojo Kauno gatvėmis) nebuvo labai patraukli žydams, iš kitos pusės, carizmo priespaudą kentusių lietuvių tautinius jausmus žeidė, kad žydai tarpusavyje dažnai vartojo rusų kalbą. Žydai – daugiapolė, pliuralistinė, politiškai susiskaidžiusi bendruomenė, turinti daugelį partijų ir organizacijų.
t-002vidutinis

Smetonos valdymą inteligentai: ministru pirmininku paskirtas komunistuojantis liaudininkas žurnalistas Justas Paleckis, o jo pavaduotoju ir užsienio reikalų ministru – rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, finansų ministru liko Ernestas Galvanauskas, krašto.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 190

Taip birželio 17-ąją atsirado gudriai sumanyta savotiška pereinamojo laikotarpio marionetinė „Liaudies vyriausybė“, į kurią įėjo žinomi, kritikavę A. Smetonos valdymą inteligentai: ministru pirmininku paskirtas komunistuojantis liaudininkas žurnalistas Justas Paleckis, o jo pavaduotoju ir užsienio reikalų ministru – rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, finansų ministru liko Ernestas Galvanauskas, krašto apsaugos – gen. Vincas Vitkauskas. Skelbta, kad sovietų kariuomenės įžengimas siekia tik sustiprinti Lietuvos saugumą ir esminių permainų neįvyko. Toks ir buvo sovietų tikslas.