Santrauka
Krėvė-Mickevičius dar vaikščiojo Kauno gatvėmis) nebuvo labai patraukli žydams, iš kitos pusės, carizmo priespaudą kentusių lietuvių tautinius jausmus žeidė, kad žydai tarpusavyje dažnai vartojo rusų kalbą.
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 Krėvė-Mickevičius dar vaikščiojo Kauno gatvėmis) nebuvo labai patraukli žydams, iš kitos pusės, carizmo priespaudą kentusių lietuvių tautinius jausmus žeidė, kad žydai tarpusavyje dažnai vartojo rusų kalbą. | ||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
- id: c-176396
citata_originali: |
Nepaisant lietuvių kultūros, iš kurios neseniai šaipytasi, dominavimo,
žydai galėjo ir toliau visiškai tenkinti savo nacionalinius kultūrinius po-
reikius, tačiau žydai ir lietuviai gyveno atskirus, tik darbo reikalais susi-
jusius gyvenimus. Nacionalinėje lietuvių valstybėje žydams liko uždara
valstybės tarnybos sritis, tad jie tradiciškai vyravo prekyboje ir komerci-
joje, daug prisidėjo prie Lietuvos rekonstrukcijos, sukūrė žydų ekonomi-
nių ir finansinių organizacijų, taip pat unikalią savo švietimo ir mokyklų
sistemą (pamokos mokyklose vyko hebrajų arba jidiš kalba, jos tapo svar-
biais žydų kultūros centrais). Jauna ir dar niekuo neimponuojanti lietuvių
kultūra (literatūros klasikai Maironis, Vaižgantas, V. Krėvė-Mickevičius
dar vaikščiojo Kauno gatvėmis) nebuvo labai patraukli žydams, iš kitos
pusės, carizmo priespaudą kentusių lietuvių tautinius jausmus žeidė, kad
žydai tarpusavyje dažnai vartojo rusų kalbą.
statusas: verified
teiginio_tipas: faktas
patikimumo_lygis: vidutinis
patikimumo_saltinis: ai
pagrindzia:
- t-193727