Narbutas mini, kad Retro ir Prilvico stabų tyrimai aprašyti Tunmano, Jono Potockio ir Suroveckio raštuose.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 250
Apie tai byloja ir pats žibintas -\naiškus šviesos atributas**.\n30 Retro ir Prilvico stabų tyrimai aprašyti Tunmano, Jono Potoc-\nkio raštuose, Suroveckio studijoje (Rocznik Towarzystwa Przyjaciol\nNauk. - Warszawa, 1812).
Pasak Teodoro Narbuto, Tunmanas tyrimais rodė, kad lietuvių tautos tėvai, atsikėlę prie Baltijos jūros, užėmė Sembą ir gintaro kasyklas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 214
Tad Nemuno žemupio pakrantes visų pirma de ra laikyti ¡pirmąja lietuvių tautos buveine šiame krašte, iš kur besiplėsdami lietuviai užėmė tolesnes šalis. Tun- manas savo tyrimais rodo, jog, kai lietuvių tautos tėvai atsikėlė prie Baltijos jūros ir ėmė prie jos plėstis, tuojau užėmė Sembą ir gintaro kasyklas2. Tačiau visų seniausia jų gyvenvietė turėtų būti prie Nemuno vagos dešinės da lies, ligi šiol vadinamos Ruse arba slaviškai Rusne, Rusnia.
Narbutas rašo, kad Tunmanas lietuvius kildino iš gaujos bėglių, apie 550 metus įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 254
Ar galima tuo remiantis daryti prie\nlaidą, kad Prūsija Jordano laikais vadinosi Vidivarija, kad\nšis tautų lydinys yra tikras ir vienintelis lietuvių protėvis?\nJuk žymus švedų senovės istorikas Tunmanas, susižavė\njęs kažkokiu panašiu į šį vaizdu, kildina mus iš lizdo\ngaujos bėglių, įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje\nir ¡gyvenusių apie 550 metus. Tiesa, tokią pat pradžią tu\nrėjusi ir Roma, bet sunku sutikti su spėjimais svetimša\nlio, kuris tikriausiai neišmanė nei mūsų krašto, nei kalbos.
Tunmanas teigė, kad Honorijaus III 1224 metų bulėje vietoj „Wirlandia“ reikia skaityti „Witlandia“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 346
Sis skirtumas yra esminis dalykas; mes jį aptinkame jau 1224 metais popiežiaus Honorijaus III bulėje, kur greta Samlandia ypač pabrėžta Witlandia (Gruber. Orig. Livon. P. 265), ten vietoj (Wirlandia rei kia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Unter suchungen ettr. 5, 53).
Juk žymus švedų senovės istorikas Tunmanas, susižavė jęs kažkokiu panašiu į šį vaizdu, kildina mus iš lizdo gaujos bėglių, įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje ir ¡gyvenusių apie 550 metus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 254
Juk žymus švedų senovės istorikas Tunmanas, susižavė jęs kažkokiu panašiu į šį vaizdu, kildina mus iš lizdo gaujos bėglių, įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje ir ¡gyvenusių apie 550 metus. Tiesa, tokią pat pradžią tu rėjusi ir Roma, bet sunku sutikti su spėjimais svetimša lio, kuris tikriausiai neišmanė nei mūsų krašto, nei kalbos. Jo pateikti lingvistiniai įrodymai, lietuvio nuomone, ne 1 Ad littus Oceani, ubi tribus faucibus fluenta Vistula ebibitur, Vidivarii (alii legunt Vidioarii), resident ex diversis nationibus aggre gati (Capite 5).
265), ten vietoj (Wirlandia rei kia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Unter suchungen ettr.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 346
Orig. Livon. P. 265), ten vietoj (Wirlandia rei kia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Unter suchungen ettr. 5, 53). Taip pat apie skirtingas šalis ra šo Alberichas savo 1228 metų kronikoje (Leibnitz: Access.
Nepalyginti rimtes nis yra mūsų amžininkų istorikų priekaištas Tunmanui, būtent kad gerbiamasis aiškintojas pakeitė kai kuriose jų dalyse linijas ir tarp jų sudėliojo kitus skyrybos ženklus, tad ir visas jo aiškinimas yra paviršutiniškas, klaidingas bei.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 423
Nepalyginti rimtes\nnis yra mūsų amžininkų istorikų priekaištas Tunmanui, \nbūtent kad gerbiamasis aiškintojas pakeitė kai kuriose jų \ndalyse linijas ir tarp jų sudėliojo kitus skyrybos ženklus, \ntad ir visas jo aiškinimas yra paviršutiniškas, klaidingas \nbei paremtas prasimanymais.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
tos prabos; iš viso galėjo būti pusantro svaro. Vieną plonųjų rūšies egzempliorių pradangino tas pats prekiautojas*. Po šių pastabų aprašysiu tas monetas, nusipelnančias čia vietos, bent jau dėl to, kad buvo rastos Lietuvos žemėje. III lentelė, 10-asis piešinys.