Autorius

Tunmanas

9 teiginiai13 įrašų0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 9 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–9 iš 9 teiginių

t-001vidutinis

Narbutas mini, kad Retro ir Prilvico stabų tyrimai aprašyti Tunmano, Jono Potockio ir Suroveckio raštuose.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 250

Apie tai byloja ir pats žibintas aiškus šviesos atributas**. 30 Retro ir Prilvico stabų tyrimai aprašyti Tunmano, Jono Potockio raštuose, Suroveckio studijoje (Rocznik Towarzystwa Przyjaciol Nauk. - Warszawa, 1812).

t-002vidutinis

Pasak Teodoro Narbuto, Tunmanas tyrimais rodė, kad lietuvių tautos tėvai, atsikėlę prie Baltijos jūros, užėmė Sembą ir gintaro kasyklas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 214

Tad Nemuno žemupio pakrantes visų pirma dera laikyti ¡pirmąja lietuvių tautos buveine šiame krašte, iš kur besiplėsdami lietuviai užėmė tolesnes šalis. Tunmanas savo tyrimais rodo, jog, kai lietuvių tautos tėvai atsikėlė prie Baltijos jūros ir ėmė prie jos plėstis, tuojau užėmė Sembą ir gintaro kasyklas2. Tačiau visų seniausia jų gyvenvietė turėtų būti prie Nemuno vagos dešinės dalies, ligi šiol vadinamos Ruse arba slaviškai Rusne, Rusnia.

t-003vidutinis

Narbutas rašo, kad Tunmanas lietuvius kildino iš gaujos bėglių, apie 550 metus įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 254

Ar galima tuo remiantis daryti prielaidą, kad Prūsija Jordano laikais vadinosi Vidivarija, kad šis tautų lydinys yra tikras ir vienintelis lietuvių protėvis? Juk žymus švedų senovės istorikas Tunmanas, susižavėjęs kažkokiu panašiu į šį vaizdu, kildina mus iš lizdo gaujos bėglių, įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje ir ¡gyvenusių apie 550 metus. Tiesa, tokią pat pradžią turėjusi ir Roma, bet sunku sutikti su spėjimais svetimšalio, kuris tikriausiai neišmanė nei mūsų krašto, nei kalbos.

t-004vidutinis

Tunmanas teigė, kad Honorijaus III 1224 metų bulėje vietoj „Wirlandia“ reikia skaityti „Witlandia“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 346

Sis skirtumas yra esminis dalykas; mes jį aptinkame jau 1224 metais popiežiaus Honorijaus III bulėje, kur greta Samlandia ypač pabrėžta Witlandia (Gruber. Orig. Livon. P. 265), ten vietoj (Wirlandia reikia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Untersuchungen ettr. 5, 53).

t-005vidutinis

Juk žymus švedų senovės istorikas Tunmanas, susižavė jęs kažkokiu panašiu į šį vaizdu, kildina mus iš lizdo gaujos bėglių, įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje ir ¡gyvenusių apie 550 metus.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 254

Juk žymus švedų senovės istorikas Tunmanas, susižavėjęs kažkokiu panašiu į šį vaizdu, kildina mus iš lizdo gaujos bėglių, įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje ir ¡gyvenusių apie 550 metus. Tiesa, tokią pat pradžią turėjusi ir Roma, bet sunku sutikti su spėjimais svetimšalio, kuris tikriausiai neišmanė nei mūsų krašto, nei kalbos. Jo pateikti lingvistiniai įrodymai, lietuvio nuomone, ne 1 Ad littus Oceani, ubi tribus faucibus fluenta Vistula ebibitur, Vidivarii (alii legunt Vidioarii), resident ex diversis nationibus aggregati (Capite 5).

t-006vidutinis

265), ten vietoj (Wirlandia rei kia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Unter suchungen ettr.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 346

Orig. Livon. P. 265), ten vietoj (Wirlandia reikia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Untersuchungen ettr. 5, 53). Taip pat apie skirtingas šalis rašo Alberichas savo 1228 metų kronikoje (Leibnitz: Access.

t-007vidutinis

Nepalyginti rimtes nis yra mūsų amžininkų istorikų priekaištas Tunmanui, būtent kad gerbiamasis aiškintojas pakeitė kai kuriose jų dalyse linijas ir tarp jų sudėliojo kitus skyrybos ženklus, tad ir visas jo aiškinimas yra paviršutiniškas, klaidingas bei.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 423

Nepalyginti rimtesnis yra mūsų amžininkų istorikų priekaištas Tunmanui, būtent kad gerbiamasis aiškintojas pakeitė kai kuriose jų dalyse linijas ir tarp jų sudėliojo kitus skyrybos ženklus, tad ir visas jo aiškinimas yra paviršutiniškas, klaidingas bei paremtas prasimanymais.

t-212101vidutinis

Narbutas nurodo, kad švedų istorikas Tunmanas lietuvius kildino iš bėglių gaujos, gyvenusios Vyslos šakų skalaujamoje saloje apie 550 metus.

Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.

t-213660vidutinis

Tunmanas3, Jo nas Potockis4, Lelevelis5 tai žinojo, bet į šį klausimą ne atsakė.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 327

Tunmanas3, Jonas Potockis4, Lelevelis5 tai žinojo, bet į šį klausimą neatsakė.