Simonas Stanevičius išleido poezijos knygą su eilėraščiu „Šlovė žemaičių“, laikomu kone tautinio kultūrinio sąjūdžio himnu ar manifestu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 111
Ši grupelė ir laikoma etninių lietuvių tautinio kultūrinio sąjūdžio pradininkais. Parašytas ir išleistas tiems laikams novatoriškas elementorius lietuvių kalba (žemaičių tarme), poetas Simonas Stanevičius (1799–1848) išleido poezijos knygą, kurioje buvo ir eilėraštis „Šlovė žemaičių“ – kone šio sąjūdžio himnas ar poetinis manifestas, teigęs, kad žemaičių (lietuvių), kaip tautos, palaidoti nepavyks. Istorikas ir teisininkas Simonas Daukantas (1793–1864) 1822 m.
Vilniaus universiteto aplinkoje Simonas Stanevičius ir kiti iš Žemaitijos kilę inteligentai plėtojo aukštąją kultūrą lietuvių kalba.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 111
Jau tuomet pripažinta, kad tai yra aukštos meninės prabos, visuotinę vertę turintis kūrinys. Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrė grupelė daugiausia iš Žemaitijos kilusių inteligentų (Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir dar vienas kitas), kurie susitarė kryptingai plėtoti aukštosios kultūros kūrimo lietuvių (žemaičių) kalba darbą, o sykiu rūpintis lietuvių ir žemaičių liaudies švietimu jų gimtąja kalba (nors žemaičius kai kas tuomet laikė atskiru, etniniams lietuviams giminingu etnosu, bet jie patys save laikė vieno dvilypio lietuvių-žemaičių etnoso dalimi). Ši grupelė ir laikoma etninių lietuvių tautinio kultūrinio sąjūdžio pradininkais.
Simonas Stanevičius 1836 m. balandžio 19 d. laiške Narbutui liudijo apie Švėkšnos klebono Juozapo Januškevičiaus sode rastą lobį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 491
Tekstas, kuriuo T. Narbutas papildė skyrių, rengdamas antrąjį LTI leidimą (PEĮ. - L. 104-105). Galima spėti, kad šio laiško autorius, tai yra Raseinių korespondentas, galėjo būti ir Simonas Stanevičius (1799-1848).
Simonas Stanevičius buvo filosofijos magistras ir lietuviškų dainų rinkinio autorius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 481
Taip tvirtina ponas Simonas Stanevičius, filosofijos magistras, lietuviškų dainų rinkinio autorius, man rašytame laiške (Raseiniai. 1836.IV.19).
Redakcinėje pastaboje spėjama, kad Raseinių korespondentas galėjo būti Simonas Stanevičius.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.