Simonas Stanevičius išleido poezijos knygą su eilėraščiu „Šlovė žemaičių“, laikomu kone tautinio kultūrinio sąjūdžio himnu ar manifestu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 111
Ši grupelė ir lai-\nkoma etninių lietuvių tautinio \nkultūrinio sąjūdžio pradininkais. \nParašytas ir išleistas tiems lai-\nkams novatoriškas elementorius \nlietuvių kalba (žemaičių tarme), \npoetas Simonas Stanevičius (1799–1848) išleido poezijos knygą, kurioje \nbuvo ir eilėraštis „Šlovė žemaičių“ – kone šio sąjūdžio himnas ar poetinis \nmanifestas, teigęs, kad žemaičių (lietuvių), kaip tautos, palaidoti nepa-\nvyks. Istorikas ir teisininkas Simonas Daukantas (1793–1864) 1822 m.
Vilniaus universiteto aplinkoje Simonas Stanevičius ir kiti iš Žemaitijos kilę inteligentai plėtojo aukštąją kultūrą lietuvių kalba.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 111
Jau tuomet pripažinta, kad tai yra aukštos meninės prabos, visuotinę vertę turintis kūrinys. Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrė grupelė daugiausia iš Žemai- tijos kilusių inteligentų (Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir dar vienas kitas), kurie susitarė kryp- tingai plėtoti aukštosios kultūros kūrimo lietuvių (žemaičių) kalba darbą, o sykiu rūpintis lietuvių ir žemaičių liaudies švietimu jų gimtąja kalba (nors žemaičius kai kas tuomet laikė atskiru, etniniams lietuviams giminingu etnosu, bet jie patys save laikė vieno dvilypio lietuvių-žemaičių etnoso dalimi). Ši grupelė ir lai- koma etninių lietuvių tautinio kultūrinio sąjūdžio pradininkais.
Simonas Stanevičius 1836 m. balandžio 19 d. laiške Narbutui liudijo apie Švėkšnos klebono Juozapo Januškevičiaus sode rastą lobį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 491
Tekstas, kuriuo T. Narbutas papildė skyrių, reng\ndamas antrąjį LTI leidimą (PEĮ. - L. 104-105). Ga\nlima spėti, kad šio laiško autorius, tai yra Raseinių\nkorespondentas, galėjo būti ir Simonas Stanevičius\n(1799-1848).
Redakcinėje pastaboje spėjama, kad Raseinių korespondentas galėjo būti Simonas Stanevičius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 491
Tekstas, kuriuo T. Narbutas papildė skyrių, reng\ndamas antrąjį LTI leidimą (PEĮ. - L. 104-105). Ga\nlima spėti, kad šio laiško autorius, tai yra Raseinių\nkorespondentas, galėjo būti ir Simonas Stanevičius\n(1799-1848).
Simonas Stanevičius buvęs garbinamas kaip dievas ir turėjęs savo šventyklą Nemunaityje, ant Nemuno kranto; panašu, kad ten, kur šiandien Trakų apskrityje yra taip besivadinąs miestelis su pylimų žymėmis ir keliais milžinkapiais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 220
Apie jį dar esama padavimo, kad jis buvęs gar binamas kaip dievas ir turėjęs savo šventyklą Nemunaityje, ant Nemuno kranto; panašu, kad ten, kur šiandien Trakų ap skrityje yra taip besivadinąs miestelis su pylimų žymėmis ir keliais milžinkapiais. Pusdievio ir Nemuno vardo panašumas perša mintį, kad tas garsusis atėjūnas, kaip pirmasis jūrinin kas šia upe keliavęs, bus davęs upei savo vardą. Lietuvoje gyveno panašiai besivadinanti bajorų giminė; turim rankoje laišką, rašytą pereito amžiaus viduryje, su Kazimiero Nemu- navičiaus (Niemonowicz) parašu. Matyti, kad ta pavardė yra kilusi iš Nemuno pavadinimo, kaip Piotrowicz, tai yra Petro sūnus, iš Petro.