Rimbertas pažymėjo, jog kuršiai sukilo ir ilgai stengėsi savo penkiose srityse būti nepriklausomi.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 122
Rimbertas pažymėjo, jog kuršiai sukilo ir ilgai stengėsi\nsavo penkiose srityse būti nepriklausomi. Susijungę ir stoję į kovą\n853 m.
Rimbertas apie 875 m. parašė šv. Ansgaro gyvenimą, kuriame nušviečiami Baltijos pajūrio kariniai santykiai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 122
Kai « barzdoti vyrai» iš užjūrio puldinėjo Baltijos pajūrį, į tuos karinius santykius įdomią prošvaistę duoda apie 875 m. Rimberto parašytas gyvenimas šiaurės apaštalo šv. Ansgaro, kuris misijų reikalu buvo sustojęs ir Kurše.
Rimbertas pirmasis paminėjo kuršių (Cori) vardą ir rašė, kad jie anksčiau priklausę švedų valdžiai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 122
Kuršiai (Cori), kurių vardą Rimbertas pirmasis pamini, esą\nanksčiau priklausę švedų valdžiai. Tai patvirtina ir Hervararsaga\n(apie 675 m.
Narbutas nurodo, kad Rimbertas parengė Kuršo apaštalo šv. Anscharijaus gyvenimo aprašymą.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 103
Apie tai tu\nrime neabejotinų žinių, pateiktų Rimberto parengtame \nKuršo apaštalo šv. Anscharijaus gyvenimo aprašyme, kur \napie kuršius kalbama maždaug įpusėjus IX amžiui, tais \nlaikais, kai jie atrėmė švedų ir danų puolimus, pastarie\nsiems įsibrovus į kuršių miestą su įtvirtinimais — Apuolę \n(Uppeteela).