Autorius

Ramunė Šmigelskytė-Stukienė

4 teiginiai5 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-001vidutinis

Bibliografijoje Ramunė Šmigelskytė-Stukienė nurodyta kaip tomo „XVIII amžiaus studijos. LDK: tarp tradicijų ir naujovių“ sudarytoja.

Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopac--f1f2c60ede

PDF 18

Citatos tekstas nepasiekiamas.

t-208094vidutinis

Ramunė Šmigelskytė-Stukienė yra istorikė ir humanitarinių mokslų daktarė.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių

PDF 364

RAMUNĖ ŠMIGELSKYTĖ-STUKIENĖ - istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos edukologijos universiteto Visuotinės istorijos katedros docentė. Tyrinėja XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę ir administracinę istoriją, tarptautinių santykių pokyčius Naujųjų laikų epochoje.
t-208388vidutinis

Škotų kilmės Kauno pavieto bajoro, pakilusio iki Abiejų Tautų Respubli kos pasiuntinybės Hagoje rezidento rango, Augustino Midletono (Augustyn M iddleton, M idelton) politinės ir geopolitinės refleksijos pristatomos Ramunės Šmigelskytės-Stukienės straipsnyje.

04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos

PDF 8

Škotų kilmės Kauno pavieto bajoro, pakilusio iki Abiejų Tautų Respublikos pasiuntinybės Hagoje rezidento rango, Augustino Midletono (Augustyn M iddleton, M idelton) politinės ir geopolitinės refleksijos pristatomos Ramunės Šmigelskytės-Stukienės straipsnyje.
t-208397vidutinis

Straipsnyje sutinkama su Ramunės Šmigelskytės-Stukienės mintimi, kad visuomenė jau per sukilimą buvo pripratusi prie suvaržymų.

04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos

PDF 344

Reikėtų sutikti su Ramunės Šmigelskytės-Stukienės tekste išreikšta mintimi, kad visuomenė jau per sukilimą buvo pripratusi prie suvaržymų70, tad jai nebuvo sunku priimti dar didesnius apribojimus.