Narbutas, sekdamas Nikolajumi Karamzinu, pirmenybę teikė politiniams įvykiams ir pagal juos suskirstė „Lietuvių tautos istorijos“ turinį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 8
LTI T. Narbutas apžvelgė politine ir kultūrinę lietuvių raidą nuo seniausių laikų iki Liublino unijos. 1569 m. unija - tai savarankiškos LDK egzistavimo pabaiga. T. Narbutas, sekdamas rusų istoriku Nikolajumi Karamzinu, pirmenybę teikė politiniams įvykiams ir pagal juos suskirstė veikalo turinį6.
Narbutas rašo, kad Nikolajus Karamzinas Perkūno vardą kildino iš indų kalbos žodžio „Penui“, reiškiančio didelį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 93
Trumpiau aiškinant žodžio Perkūnas kilmę iš lotynų kalbos, galima teigti, kad jis galėjo būti kilęs iš žodžio percutere, kadangi trenkia. Karamzinas, stengdamasis išaiškinti to paties žodžio kilmę, pagaliau išveda jį iš indų kalbos, kurioje Penui reiškia didelį5. Slavų Perun, lenkų Piorun iš tikrųjų nėra 4 Stender.
Karamzinas, Narbuto perteikimu, rašė apie vitbionų sostinę Witsby prie Dauguvos, siejamą su Vitebsku.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 101
Toliausiai į pietryčius gyveno stūmiai (turėtų būti Stirnii), kurių gyvenamųjų vietų pavadinimą išsaugojo, kaip teisingai pastebėjo MalteBrunas2, Styrės upė. O šiaurės rytų kryptimi gyveno vibionų, arba vitbionų, gentis, jų sostinė buvo senovės pilis prie Dauguvos Witsby, kur dabar yra Vitebskas, — apie tai Karamzinas rašo savo tyrimuose3. Neįmanoma nustatyti, kuriai giminei priklausė šios tautos; jos pasimeta sarmatų genčių sūkuryje.
Narbutas Karamzinu rėmė teiginį, kad poloviečiai patys save vadino Kipczak.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 106
Dešiniojoje Dnep- 1 Poloviečiai patys save vadino Kipczak. Tai įrodo Karamzinas (t. II, priedas 112). Tad jų likučių turėtų būti pas Kapčiako totorius Ir, ko gero, jie bus pasivadinę nuo Kapčiako krašto.
Narbutas rašė, kad Karamzinas Serkel, Biala wieza, Biata wies ir Bieloserkal laikė to paties „balto“ vietovardžio formomis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 108
102 Poloviečiai-lietuviai. Esama įvairių tyrimų, prielaidų ir išvadų apie šį miestą; čia juos pateikti nėra prasmės, nes Karamzinas, ištyręs viską, galutinai ir su jam būdingu tikslumu įminė šią mįslę. Anot jo, minėtas miestas vadintas Serkel, Biala wieza, Biata wies, Bieloserkal, o visa tai reiškia vieną ir tą patį: baltas namas, balta palapinė, turgus, užeiga, smuklė.
Narbutas rašė, kad Karamzinas žodį Ross ar Russ Ezechielio tekste suprato perkeltine galvos arba svarbiausio dalyko prasme.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 215
Manydami, kad mūsų skaitytojai prisimena anksčiau šia tema sakytus dalykus (§55), ir norėdami geriau suprasti visą dalyką, turime papildomai aiškinti. 221 Šventajame Rašte, pas pranašą Ezechielį, mokslininkai aptinka žodį Ross ar Russ, kurį vieni laiko tam tikros tautos pavadinimu, kiti — asmenvardžiu, o dar kiti, kurių pusėje yra ir Karamzinas, supranta jį perkeltine Gtowa, Olomnošč, galvos, svarbiausio dalyko, prasme. Rytų rašytojai, remdamiesi Korano aiškinimais, linkę pritarti pirmam požiūriui.
Tad jei laimin gas atsitiktinumas leido užklydusiems su gotais į Rytus 1 Karamzin.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 298
Tad jei laimingas atsitiktinumas leido užklydusiems su gotais į Rytus 1 Karamzin. Istor. Hosud, Ross. T. II. S. 25 (2-asis leidimas).
Nikolajus Karamzinas yra dvylikatomės „Rusijos valstybės istorijos“ (1816–1829) autorius.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 9
Daugiausia nuorodų į devyniatomės „Prūsijos istorijos“ (1827-1838) autorių Johaną Foigtą (Johannes Voigt) ir į dvylikatomės „Rusijos valstybės istorijos“ (1816-1829) autorių Nikolajų Karamziną.
Tai Nikolajaus Karamzino (1766—1826) „Rusijos valstybės isto rijos“ VIII tomas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 465
Tai Nikolajaus Karamzino (1766—1826) „Rusijos valstybės istorijos“ VIII tomas