Narbuto nuorodoje Naruševičius siejamas su senovės geografų veikalais apie vakarinę Boristenio pusę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 210
1 Boristenis occidentale latus. Naruševičius apie tai skaitė senovės geografų veikaluose (Hist. Nar. Pol. T. I. S. 34), 212 ## Puslapis 210 215 Atvedėme keliavusią gelonų-budinų tautą į Sniatyno apylinkes, prie Maročės ir Lunio s upių ne tik todėl, kad jų buvimo pėdsakų ten aptiko senovės tyrinėtojai Bajeris ir Naruševičius1.
Naruševičius, anot Narbuto, daugelyje darbų patvirtino teiginį apie gelonų tautą prie Nemuno aukštupio.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 211
Tai, be abejonės, yra Pripetė ir Nemunas, nors kai kurie tyrinėtojai pirmąja laiko Vyslą, bet dėl antrosios visų nuomonės sutampa. Sis geografas pastarosios aukštupyje kuo aiškiausiai apgyvendina gelonų tautą2. Naruševičius taip pat patvirtina tai daugelyje savo darbų3. Pats Ptolemėjas, kuris šį sykį mini toje žemėje gyvenančią igelonų tautą, 1 Zelva — lietuviškas pavadinimas — taip pat kartojasi ne vienoje vietoje. Mes nesigilinsime į upių pavadinimų etimologinį tyrimą, nes tai mus nuvestų toli nuo pageidaujamo trumpumo; tai paliekame lietuvių kalbos ir jos ištakų tyrinėtojams.
Naruševičius taip pat patvirtina tai daugelyje savo darbų3.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 211
Tai, be abejonės, yra Pripetė ir Nemunas, nors kai kurie tyrinėtojai pirmąja laiko Vyslą, bet dėl antrosios visų nuomonės sutampa. Sis geografas pastarosios aukštupyje kuo aiškiausiai apgyvendina gelonų tautą2. Naruševičius taip pat patvirtina tai daugelyje savo darbų3. Pats Ptolemėjas, kuris šį sykį mini toje žemėje gyvenančią igelonų tautą, 1 Zelva — lietuviškas pavadinimas — taip pat kartojasi ne vienoje vietoje. Mes nesigilinsime į upių pavadinimų etimologinį tyrimą, nes tai mus nuvestų toli nuo pageidaujamo trumpumo; tai paliekame lietuvių kalbos ir jos ištakų tyrinėtojams.
Ypač po to, kai esi turėjęs rankose Naruševičiaus „Lenkų tautos istoriją“, kur III tome gali rasti patikinimus, kad buvo isto riškai pagrįstų priežasčių, o visai ne dėl tautos tuščiagarbių užmačių jie buvo verti tokio vardo.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 165
Ypač po to, kai esi turėjęs rankose Naruševičiaus „Lenkų tautos istoriją“, kur III tome gali rasti patikinimus, kad buvo istoriškai pagrįstų priežasčių, o visai ne dėl tautos tuščiagarbių užmačių jie buvo verti tokio vardo.
Naruševičius rašo.; „Ar būta litianų (Lithuani), tarnavusių su Atilos ženklais, jokių žinių nė ra, nes tai visiškai nenustatyta. Paminėję, kad jų būta, istorikai visiškai nutyli, iš kur jie kilę“1.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 272
Naruševičius rašo.; „Ar būta litianų (Lithuani), tarnavusių su Atilos ženklais, jokių žinių nėra, nes tai visiškai nenustatyta. Paminėję, kad jų būta, istorikai visiškai nutyli, iš kur jie kilę“1.
Narbutas nurodo, kad Naruševičius kartu su Bajeriu aptiko gelonų-budinų buvimo pėdsakų Sniatyno apylinkėse.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
161 krikščioniško sios eros metais, pasak Naruševičiaus tyrimų1, gotai su savo karaliumi Filimeru, pereidami iš Germanijos į Sarmatiją, tiltu kėlėsi per Vyslos žemupį, nes ši upė tuo met ribojo senovės geografų taip pavadintus kraštus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 85
161 krikščioniškosios eros metais, pasak Naruševičiaus tyrimų1, gotai su savo karaliumi Filimeru, pereidami iš Germanijos į Sarmatiją, tiltu kėlėsi per Vyslos žemupį, nes ši upė tuomet ribojo senovės geografų taip pavadintus kraštus.
Nors autorius ir ne vienas pats stojo Lietuvos istorijos tyrinėjimų srityje (kaip jis nori tvir tinti įžangos pradžioje), nes po Strijkovskio ir po Kojalavičiaus Naruševičiaus, Bogušas ir kiti jau yra gana ženk liai atnaujinę jos pėdsakus, vis dėlto jo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 447
Nors autorius ir ne vienas pats stojo Lietuvos istorijos tyrinėjimų srityje (kaip jis nori tvirtinti įžangos pradžioje), nes po Strijkovskio ir po Kojalavičiaus Naruševičiaus, Bogušas ir kiti jau yra gana ženkliai atnaujinę jos pėdsakus, vis dėlto jo nuopelnas visuomet bus labai didelis, nes jis į vieną vietą surinko apie Lietuvą tas žinias, kurios buvo išbarstytos po įvairias lenkų, rusų ir vokiečių kronikas, taip pat skambėjo įvairiuose to krašto padavimuose
Kaip mano Naruševičius', slavai taip pat žinojo panašią ugnį, vadintą Zwicz.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 225
Kaip mano Naruševičius', slavai taip pat žinojo panašią ugnį, vadintą Zwicz.
Mat, pasak Naruševičiaus , Henilą garbino serbai ir kitos slavų tautos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 172
Mat, pasak Naruševičiaus , Henilą garbino serbai ir kitos slavų tautos.