t-001vidutinis
Kulvietis bandė įvykdyti emigracijoje, kur kartu su Stanislovu Rapolioniu tapo pirmaisiais ką tik (1544) įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais, o jų programos dalimi ir reikia laikyti 1547 m. išleistą Martyno Mažvydo „Katekizmą“.
Įrodymai (1)
Vilniuje A. Kulvietis įkūrė mokyklą kilmingai jaunuomenei, kurioje mokėsi 60 mokinių, sakė pamokslus, kritikuojančius Katalikų bažnyčią, ir patraukė į savo pusę daug žmonių, o 1542 m. turėjo emigruoti į protestantiškąją (nuo 1525 m.) Prūsiją, kur jį priglobė kunigaikštis Albrechtas. A. Kulvietis, pasinaudodamas reformacija, iškėlusia gimtosios kalbos svarbą bendraujant su Dievu, suformulavo tokią kultūrinę programą, kuri lietuvių kalbą turėjo padaryti visos švietimo sistemos pagrindu, pakelti šią kalbą į valstybės interesų lygį ir taip išugdyti lietuvių inteligentiją. Šią programą A. Kulvietis bandė įvykdyti emigracijoje, kur kartu su Stanislovu Rapolioniu tapo pirmaisiais ką tik (1544) įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais, o jų programos dalimi ir reikia laikyti 1547 m. išleistą Martyno Mažvydo „Katekizmą“. A. Kulvietis gerai suvokė probleminę kultūros situaciją: Lietuvos diduomenė, neišplėtojusi lietuviškų raštijos tradicijų, o kartu atsisakydama rusėnų rašto kalbos, rinkosi lenkų kalbą ne tik raštijai, bet ir bendrauti: lietuviakalbės raštijos sureikšminimui ir oficialaus statuso suteikimo projektui Lietuvos visuomenė nebuvo pasirengusi.