autorius

Liudvikas Adomas Jucevičius

5 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 8 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–8 iš 8 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Liudviko Jucevičiaus „Raštai“ išnašoje nurodyti kaip 1959 m. Vilniuje išleistas šaltinis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 5

2 Jucevičius L. Raštai. - V., 1959. - P. 370.

t-002vidutinis

Kunigo Jucevičiaus nuomone, Palangos pajūrio lietuviai žvejai Atrimpą vadino „Dzivsvits“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 103

Atrimpo ženklas buvo javų pėdu uždengtas indas arba ur\nna, pripildyta vandens, kurioje laikomas vandens žaltys. Kuni\ngo Jucevičiaus nuomone23 24 lietuviai, gyvenantys prie Palangos,\nprie jūros, tai yra žvejai, Atrimpą vadina „Dzivsvits“. Tas žymu\n23 Ks.

t-003vidutinis

Narbutas mini, kad ekskunigas Adomas Jucevičius legendos apie gegužės pavirtimą aprašymu užėmė nemažą „Tygodnik Petersburski“ 1836 m. Nr. 28 dalį.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 210

O taip atsitiktų, jeigu aš pateikčiau il\ngą legendą apie gegužės pavirtimą, kurio aprašymu ekskunigas\nAdomas Jucevičius užėmė nemenką „Tygodnik Petersburski“\n(1836. -Nr. 28) dalį. Vis dėlto patį pavirtimo turinį privalau ap\nrašyti.

t-004vidutinis

Narbutas nurodo, kad ekskunigas Adomas Jucevičius „Tygodnik Petersburski“ 1836 m. Nr. 28 aprašė legendą apie gegužės pavirtimą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 480

O taip atsitiktų, jeigu aš pateikčiau ilgą legendą apie gegužės pavirtimą, kurio aprašymu ekskunigas Adomas Ju cevičius užėmė nemenką „Tygodnik Petersburski“ (1836. Nr. 28) dalį. Vis dėlto patį pavirtimo turinį privalau aprašyti.

t-005vidutinis

Liudvikas Jucevičius ir Stanislovas Čerskis aptariamą hierarchą vertino kaip vieną iš puikiausių vyskupų, pabrėždami jo žmoniškumą, šeimininkiškumą, pomėgį mokslui ir gerą skonį.

Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopacinskio asmeninę korespondenciją (straipsnis, 2015 m.)

PDF 2

Citatos tekstas nepasiekiamas.

c-173638Citatos

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 480

Tekstas, kuriuo autorius papildė paragrafą, rengdamas antrąjį\nLTI leidimą (PEĮ. L. 114). Visa ši medžiaga T. Narbuto buvo pa\nimta iš jau ne kartą minėto L. A. Jucevičiaus veikalo „Lietuva“\ndalies, pavadintos „Metamorfozės lietuvių mitologijoje“.

c-183828Citatos

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 481

Tekstas, kuriuo autorius papildė paragrafą, rengdamas antrąjį\nLTI leidimą (PEĮ. L. 114). Visa ši medžiaga T. Narbuto buvo pa\nimta iš jau ne kartą minėto L. A. Jucevičiaus veikalo „Lietuva“\ndalies, pavadintos „Metamorfozės lietuvių mitologijoje“.

c-003Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Vieno Lietuvos bajoro duktė ypač garsėjo prisirišimu prie trijų savo brolių. Labiausiai jai patikdavę, kai galėdavo jiems pasimei linti: siuvinėti gūnias, austi juostas. Kartą atsitiko taip, kad jie išėjo į karą ir visi trys žuvo; pavasarį į namus sugrįžo tik jų žir gai. Sesuo, gailesčio pagauta, metė tėvų namus ir, netekusi proto, graudžiai vaitojo klajodama po įvairias vietas.