J. Šimkevičius į savo knygą įdėjo Ernesto Augusto ediktą; Egidijus Aleksandravičius šį pasirinkimą vertino kaip tikriausiai neatsitiktinį. J. Šimkevičius siūlė miestuose, miesteliuose ir palivarkuose tobulinti alaus gamybą vietoj degtinės, kad kaimiečiai mažiau gertų, būtų sveikesni ir turtingesni. XIX a. antrajame dešimtmetyje J. Šimkevičius aprašė kunigo Legovičiaus išblaivintus parapijiečius, kuriuos aplinkiniai dvarininkai esą varžėsi samdyti.
J. Šimkevičius siūlė miestuose, miesteliuose ir palivarkuose tobulinti alaus gamybą vietoj degtinės, kad kaimiečiai mažiau gertų, būtų sveikesni ir turtingesni.
"Reikėtų palinkėti, - rašė savo knygoje J. Šimkevičius, - kad vietoj degtinės alaus gaminimas miestuose, miesteliuose ir palivarkuose būtų tobulinamas /.../ ne taip nusigertų kaimiečiai, būtų sveikesni ir turtingesni62.
XIX a. antrajame dešimtmetyje J. Šimkevičius aprašė kunigo Legovičiaus išblaivintus parapijiečius, kuriuos aplinkiniai dvarininkai esą varžėsi samdyti.
Juk esant pakankamai darbo jėgos rinkai, sėkmingai susitarti su darbdaviu galėjo tik blaivus žmogus. Tai, ką XIX a. antrajame dešimtmetyje rašė J. Šimkevičius apie kunigo Legovičiaus apšviestus ir išblaivintus parapijiečius (aplinkiniai dvarininkai neva konkuruoja juos samdydami), XIX a. viduryje jau buvo-visuotinai suprantamas dalykas.