Kaip iškilmingai Vytautas Didysis buvo sutinkamas ir ap dovanojamas, žinome iš vieno laiško, parašyto keliavusio kartu su Vytautu juokdario Henne Vokiečių Ordino Magistrui^1 ). Jau minėtas vokietis Henne rašė Ordino ma gistrui, kad totorių pinigai būdavo su Vytauto Didžiojo atvaizdu.
Kaip iškilmingai Vytautas Didysis buvo sutinkamas ir ap dovanojamas, žinome iš vieno laiško, parašyto keliavusio kartu su Vytautu juokdario Henne Vokiečių Ordino Magistrui^1 ).
Pasidavusieji mokėjo Vytautui duoklę. Kaip iškilmingai Vytautas Didysis buvo sutinkamas ir apdovanojamas, žinome iš vieno laiško, parašyto keliavusio kartu su Vytautu juokdario Henne Vokiečių Ordino Magistrui^1 ). Tame laiške be kitų dalykų jisai rašo: „Kai aš atvykau pas didįjį kunigaikštį, tai jis kelionėje iš Trakų į Smolenską ilsėjosi jau ketvirtą kartą.
Ir tikrai, kada Gilbert de Lannoy, Anglijos karaliaus Henriko VI pasiuntinys važinėjo į Krymą (Kaffą), tai jo kelionėje užteko Vytauto kepurės, kaip „lydimojo rašto“ per totorių žemes. Jau minėtas vokietis Henne rašė Ordino magistrui, kad totorių pinigai būdavo su Vytauto Didžiojo atvaizdu. Vadinasi, taip stipriai Vytautas buvo užatakavęs šiuos stepių gyventojus, kurie nuo Aukso Ordos įkūrimo laikų (1273) vargino rusus duoklėmis ir baidė Europą^2 ).