Narbutas rašo, kad Foigtas žodį krivis kildino iš Greve arba Graff, germanų tautoms seniai žinomos garbingos pareigos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 282
Dėl krivio pavadinimo kilmės buvo daug spėliojimų, bet jų visiškai negalima pripažinti teisingais. Ponas Foigtas trokšta žodį krivis kildinti iš Greve, Graff- garbingos pareigos, nuo seno žinomos germanų tautoms. Tačiau mūsų to dalyko supratimu sunku su tuo sutikti.
Ponas Foigtas, norėdamas suteikti vokiškumo atspalvį, rašo Griwe.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 281
Tiesa, mes nemokame deramai išaiškinti, ką reiškia tas pavadinimas, kadangi jo kilmės mįslė dingsta žilos senovės toliuose. Ponas Foigtas, norėdamas suteikti vokiškumo atspalvį, rašo Griwe. 4 Dusburg.
Foigtas savo tyrimo darbais išsiaiškino, kad Sambijoje, tenykš tės Romuvos apylinkėse, tokio lauko būta.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 142
Foigtas savo tyrimo darbais išsiaiškino, kad Sambijoje, tenykštės Romuvos apylinkėse, tokio lauko būta.
Foigtas kritiškai aprašė mūšį, o Teodoras Narbutas apie jį išdėstė remdamasis ir vietovių išžvalgymais.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 197
Apie tą mūšį visi kronikininkai rašo kiekvienas savaip, vėliau ir studijų jam buvo skirta, ir Bekeris (Beker) savo veikale apie Henriko Rniprodės laikus, esą iš kažkokio Vincento kronikos paėmęs, daug pripaistė. Ponas Foigtas, reikliai analizuodamas, jį aprašė, tuo ir vietovių išžvalgymais remdamasis stengiausi apie tai išdėstyti.
Pono Foigto tyrimas yra kiek klaidingas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 370
Pono Foigto tyrimas yra kiek klaidingas.
Ne mažiau įdomios yra pono Foigto studijos apie pra dingusią, jūrai užliejus, Vitlandijos žemę, taip pat po tos pačios gamtinės revoliucijos, kuri Memelio vagą pavertė marių dalimi.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 186
Ne mažiau įdomios yra pono Foigto studijos apie pradingusią, jūrai užliejus, Vitlandijos žemę, taip pat po tos pačios gamtinės revoliucijos, kuri Memelio vagą pavertė marių dalimi. Tai buvęs tankiai gyvenamas, gana platus kraštas, kur driekėsi nemažai kaimų, Liubeko pirklių pastatytas uostas, vadinamas Lipsa, ir daug kitų; apie tai rašo šis istorikas savo veikale2, o kiti istorikai apie tai neužsimena nė žodžiu.
Foigtas Berlyno rankraštyje rado vietovardį Raganita ir siejo jį su vardu Ragana.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 369
Ponas Foigtas rado Berlyno rankraštyje vietovardį Raganita, ir tai žinomas pats tikriausias pavadinimas, nes jis kilęs iš mitinio vardo Ragana.
Foigtas plačiai nagrinėjo vidivarių pavadinimą ir laikė juos pasienyje apgyvendinta apsauga nuo išorinių puolimų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 255
Ponas Foigtas plačiai nagrinėja tų vidivarių pavadinimą ir daro beveik tas pačias išvadas, kurias mes ką tik parašėme. Jis laiko juos apgyvendinta pasienyje policija, kuri privalėjo saugoti nuo išorinių puolimų iš Užvyslės estų, venedų, galindų, o daugiausia gotų, gyvenusių senovės Prūsijos jūros pakrantėse, vadinamose Withen arba Widen, t. y. vikingų arba jūrų plėšikų, kurie turėjo tokį patį gyvenimo būdą kaip kitados Padneprės kazokai2.
Anot pono Foigto, igelonų gyventa Prūsijoje, šalia ga lindų, beveik nuo Osterodės miestelio i;ki Lautenburgo ir Saldavos, net iki Lenkijos sienų; jis grindė savo išvadas, sakydamas, kad tose šalyse pasitaiko vietovardžių Gilgenburg, Gilgenau, Elgenau, o.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 283
Anot pono Foigto, igelonų gyventa Prūsijoje, šalia galindų, beveik nuo Osterodės miestelio i;ki Lautenburgo ir Saldavos, net iki Lenkijos sienų; jis grindė savo išvadas, sakydamas, kad tose šalyse pasitaiko vietovardžių Gilgenburg, Gilgenau, Elgenau, o rašytiniuose dokumentuose esti Gilgenfeld.
(Ksenofontas Lamp sakietis pasakoja, kad po trijų dienų kelionės jūra nuo skitų kranto yra labai didelė Baltijos sala. Pitėjas ją vadina Bazilėja.) istorikas ponas Foigtas suklydo, kildindamas vietovardį Raunonia iš Romovės, prie ko pavyko prikergti Abalą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 163-164
Pats prūsų 1 Strabo. Geogr. Lib. IV. C. 5; VII. C. 3. 2 Ibid. Lib. VII. C. 2. 3 Pliti. Lib. IV. C. 13; Xenophon Lampsacenus a tittore Scytarum iridui navigatione, insulam esse immensae magnitudinis. Bailiam iradit. Bandėm Pytheas Basileam nominaf. (Ksenofontas Lampsakietis pasakoja, kad po trijų dienų kelionės jūra nuo skitų kranto yra labai didelė Baltijos sala. Pitėjas ją vadina Bazilėja.) 166 istorikas ponas Foigtas suklydo, kildindamas vietovardį Raunonia iš Romovės, prie ko pavyko prikergti Abalą
Juk ponas Foigtas13 pateikia priekaištą, kad visa ta legen da apie vyriausiuosius žynius esanti kažkokio tuščiagarbio vie nuolio išmonė...
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 431
Juk ponas Foigtas13 pateikia priekaištą, kad visa ta legenda apie vyriausiuosius žynius esanti kažkokio tuščiagarbio vienuolio išmonė... Sis vyriausiųjų žynių sąrašo pasmerkimas yra paimtas iš Hartknocho14, bet jis pareiškė tai nepateikdamas argumentų, vien kaip savo paties abejonę.