Albertas Krantcas

Santrauka

Narbutas rašė, kad Albertas Krantcas neneigė visą laiką žaliavusio šventojo medžio, bet teigė, jog jo rūšies niekas negalėjo nustatyti.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas rašė, kad Albertas Krantcas neneigė visą laiką žaliavusio šventojo medžio, bet teigė, jog jo rūšies niekas negalėjo nustatyti. global_id t-190380		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas rašė, kad Albertas Krantcas neneigė visą laiką žaliavusio šventojo medžio, bet teigė, jog jo rūšies niekas negalėjo nustatyti.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tą ypatybę kronikininkai priskiria velnio galy­ bei, manydami, kad velniai buvo garbinami toje šventykloje šalies dievų pavidalu. Adomas Bremenietis užsimena apie tokį pat šventąjį ąžuo­ lą, augusį Švedijoje, netoli Upsalos, tačiau Albertas Krantcas* 11, nė kiek neneigdamas, kad tas medis visą laiką žaliavęs, pridu­ ria, jog jo rūšies niekas negalėjęs nustatyti. Taigi tai turėjo bū­ ti ne ąžuolai, bet kitokios rūšies medžiai, kurie išnyko seniai, dar iki XIII amžiaus, o jų liekana buvo tie milžiniški šventieji medžiai.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai