Santrauka
A. Becenbergeris šiame šaltinyje minimas kaip kalbininkas ir tyrinėtojas, nagrinėjęs lietuvių ir prūsų kalbinę ribą. Išnašose jis tiesiogiai siejamas su darbais „Die littauisch-preussische Grenze…“ ir „Dber die Verbreitung…“.
Darbai
- Die littauisch-preussische Grenze…
- Dber die Verbreitung…
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 A. Becenbergeris šiame šaltinyje pristatomas kaip tyrinėtojas, nustatęs lietuvių ir prūsų kalbinę ribą pagal vietovardžių paplitimą. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: A. Becenbergeriui tiesiogiai priskiriamas tyrimo rezultatas apie lietuvių ir prūsų kalbinę ribą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
A. Becenbergeris nustatė, kad vietovardžiai, kilę iš lietuviškų žodžių kiemas, upė, kalnas, paplitę į rytus nuo Deimenos ir Alnos (kair. Priegliaus intako), o vietovardžiai, kilę iš atitinkamų prūsiškų žodžių caymis, ape, garbis,— į vakarus. Taigi abiejų tyrinėtojų duomenimis, kalbinė riba tarp lietuvių ir prūsų Ordino atsikraustymo metu ėjo apytiksliai natūraliomis ribomis — upėmis Deimena, Priegliumi, Alnos žemupiu, Ašvenos ir Vangrapės aukštupiais iki Dubenykų
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |