Lietuvos istorijos žinių lobynas
Autorius
12 teiginių10 įrašų1 ryšys
Šaltiniai ir citatos
Visi 12 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–12 iš 12 teiginių
Rengiant monografiją apie Vytautą Didįjį A. Alekna padėjo naudingais patarimais ir buvo numatytas įžangos žodžio autorius.
PDF 8
Pagaliau nieku būdu negalime praeiti pro šalį nepareiškę didelio dėkingumo gerb. prof. A. Aleknai mielai padėjusiam naudingais patarimais šią monografiją rašant bei redaguojant, ir kartu apgailestaujam, kad gerb, profesorius dėl ligos negalėjo parašyti šiai knygai įžangos žodžio.
Zenonas Ivinskis vertino, kad A. Aleknos „Katalikų Bažnyčia Lietuvoje“ parodė jo gebėjimą kritiškai ir objektyviai vertinti šaltinius.
PDF 67
Kanauninkas Ant. Alekna buvo pirmasis (1922-1930) Lietuvos istorijos, jos šaltinių ir Lietuvos istorinės geografijos dėstytojas Teologijos-Filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje ir ten istorijos katedros vedėjas. Jau 1911 m. jis išleido «Lietuvos istoriją», jos platesniajam leidimui, ketvirtam iš eilės (1923), panaudodamas daugiau šaltinių ir mokslinių tyrinėjimų. A. Aleknos «Katalikų Bažnyčia Lietuvoje » (1936) parodė jo sugebėjimą šaltinius kritiškai ir objektyviai vertinti. Plačiai pasiremdamas Kauno vyskupijos kurijos archyvine medžiaga, jis išleido « Žemaičiu vysk. M. Valančius » (1923) 81a.
A. Alekna, remdamasis Kauno vyskupijos kurijos archyvine medžiaga, 1923 m. išleido veikalą „Žemaičių vysk. M. Valančius“.
PDF 67
Kanauninkas Ant. Alekna buvo pirmasis (1922-1930) Lietuvos istorijos, jos šaltinių ir Lietuvos istorinės geografijos dėstytojas Teologijos-Filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje ir ten istorijos katedros vedėjas. Jau 1911 m. jis išleido «Lietuvos istoriją», jos platesniajam leidimui, ketvirtam iš eilės (1923), panaudodamas daugiau šaltinių ir mokslinių tyrinėjimų. A. Aleknos «Katalikų Bažnyčia Lietuvoje » (1936) parodė jo sugebėjimą šaltinius kritiškai ir objektyviai vertinti. Plačiai pasiremdamas Kauno vyskupijos kurijos archyvine medžiaga, jis išleido « Žemaičiu vysk. M. Valančius » (1923) 81a.
A. Aleknos „Lietuvos istorijos“ antras leidimas buvo išleistas Tilžėje 1923 m.
PDF 112
Alekna, A., Lietuvos istorija. Antras leidimas. Tilžė, 1923.
Antanas Alekna 1922–1930 m. dėstė Lietuvos istoriją, jos šaltinius ir istorinę geografiją Teologijos-Filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje.
PDF 67
Kanauninkas Ant. Alekna buvo pirmasis (1922-1930) Lietuvos istorijos, jos šaltinių ir Lietuvos istorinės geografijos dėstytojas Teologijos-Filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje ir ten istorijos katedros vedėjas. Jau 1911 m. jis išleido «Lietuvos istoriją», jos platesniajam leidimui, ketvirtam iš eilės (1923), panaudodamas daugiau šaltinių ir mokslinių tyrinėjimų. A. Aleknos «Katalikų Bažnyčia Lietuvoje » (1936) parodė jo sugebėjimą šaltinius kritiškai ir objektyviai vertinti. Plačiai pasiremdamas Kauno vyskupijos kurijos archyvine medžiaga, jis išleido « Žemaičiu vysk. M. Valančius » (1923) 81a.
Prof. A. Alekna peržiūrėjo ir patikrino apie Vytautą Didįjį išleistą plačią monografiją.
PDF 317
Vytauto Didžiojo 500 jubiliejaus metu proga „Sakalo“ B-vė išleido apie Vytautą Didįjį plačią monografiją. Ją parašė istorikų būrelis, redagavo S. Daukanto mok. Sem-jos istorijos mok. P. Šležas. Monografiją peržiūrėjo ir patikrino prof. A. Alekna.
A. Alekna parašė „Katalikų Bažnyčia Lietuvoje“, išleistą Kaune 1936 m.
PDF 15
AlBL = Alekna, A. : Katalikų Bažnyčia Lietuvoje, Kaunas 1936 (spaudai paruošė kim. J. Stakauskas).
Kan. A. Alekna teigia, kad ingreso proga buvo perskaitytos bulės.
PDF 9
Kan. A. Alekna teigia, kad šia proga buvo perskaitytos bulės9.
A. Alekną šaltinis pristato kaip pirmąjį, kiek rimčiau įsigilinusį į Žemaičių vyskupystės konsistorijos ir Kauno gubernatoriaus dokumentus.
PDF 8
A. Alekna pirmasis kiek rimčiau įsigilino į du svarbius archyvinius rinkinius: Žemaičių vyskupystės konsistorijos ir Kauno gubernatoriaus dokumentus.
A. Alekna M. Valančiaus biografijoje teigė, kad popiežiaus Pijaus IX išleisti blaivybės brolijų įstatai paskatino platinti blaivybę.
PDF 55
Iš esmės identiškai mąstė M. Brenšteinas ir A. Alekną. Pastarasis M. Valančiaus biografijoje teigė, jog ¡raginimą labiail imtis platinti blaivybę davė popiežiaus Pijaus IX išleisti blaivybės brolijų įstatai"1 2.
A. Aleknos publikacijos buvo pasitelktos išdėstant pagrindinius blaivybės brolijų veiklos metmenis.
PDF 8
remdamasis periodika, jau paskelbtais straipsniais, A. Aleknos publikacijomis, išdėstė pagrindinius blaivybės brolijų veiklos metmenis.
A. Alekna tvirtino, kad kai kuriuos aplinkraščius dėl blaivybės ir kitų dalykų rašydavo sekretoriai vyskupo nurodymu.
PDF 9
A. Alekna dar anksčiau tvirtino, kad kai kuriuos aplinkraščius (turėtų būti -ganytojiškus laiškus) dėl blaivybės ir kitų dalykų rašydavo sekretoriai vyskupo nurodymu.