Zigmantas Kiaupa pažymėjo, kad sukilimo eiga Šiauliuose buvo ramesnė nei Joniškyje ir kitur. Zigmantas Kiaupa antrojoje sintezės dalyje nagrinėjo XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenę, valstybę, ūkį, kultūrą ir švietimą.
Zigmantas Kiaupa pažymėjo, kad sukilimo eiga Šiauliuose buvo ramesnė nei Joniškyje ir kitur.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Istorija 85.indb — 1769 m. įvykiai Šiaulių ekonomijoje: maištas ar sukilimas? Istoriografinių tradicijų sankirtos
Vis tik, sukilimas apėmė ir Šiaulius, tačiau jo eiga, kaip pažymėjo Z. Kiaupa, čia buvo ramesnė nei Joniškyje ir kitur. Sukilimas Šiauliuose prasidėjo vėliau ir administracijos pareigūnai spėjo pabėgti. [31, 42].
Antrojoje sintezės dalyje Z. Kiaupos dėmesio centre atsidūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVIII a. visuomenės sankloda (I skyrius „Luomai“, p. 13-241), valstybės sąrangos ir valstybingumo raidos (II ir V skyriai „Valstybė“, p. 243-397, „Politinė valstybės istorija“, p. 609-674, „Užsklanda: 1795 m“, p. 675-676), ūkio raidos veiksnių ir raidos tendencijų (III skyrius „Ūkis“, p. 399- 488), kultūrinio gyvenimo bei švietimo (IV skyrius „Kultūra“, p. 489-608) problemos