asmuo

Vsevolodas

4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1055 m. poloviečių vadas Balušas po nesėkmingų kautynių sudarė paliaubas su kunigaikščiu Vsevolodu.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 106

Neabejotinai slaviš­ ką pavadinimą, atitinkantį minėtų genčių padėtį, ne iš­ kart priėmė net ir svetimšaliai, nes gerai jas pažinoję vengrai vadino šias gentis kumanais. 98 Poloviečių santykiai su rusais klostėsi nedraugiškai nuo 1055 metų, kai tuometinis poloviečių vadas Balušas atvirai kovojo su Rusia, bet netrukus po nesėkmingų kau­ tynių sudarė paliaubas su kunigaikščiu Vsevolodu. Po šešerių metų antras vadas, vardu Sekalas, užpuolė rusų kraštus, nugalėjo Vsevolodą ir išsigabeno didžiulį gro­ bį.
t-002vidutinis

Yra raštuose randama, jog tą metą Vsevolodas, kunigaikštis Naugardo, kariavęs su lietuviais ir ana- 1135 pus Daugavos lietuvių kraštą Lotaviją, arba Letgaliją, tai yra Lietuvos galą, nuteriojęs ir į pilį Jurjevą, arba Tarapatą, įsilaužęs, bet koksai galas.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 161

Įgavę tokiu pragumu lietu­ viai pergalę ir nepaseikimus turtus grįžo namon. Yra raštuose randama, jog tą metą Vsevolodas, kunigaikštis Naugardo, kariavęs su lietuviais ir ana- 1135 pus Daugavos lietuvių kraštą Lotaviją, arba Letga- liją, tai yra Lietuvos galą, nuteriojęs ir į pilį Jurje- vą, arba Tarapatą, įsilaužęs, bet koksai galas buvo tos karės, nėra parašyta. Kitoj pusėj Boleslovas Kreivburnis bengdamos paskaidė ūkę tarp sūnų savo Vladislovo, Mieško, Henriko ir Kazimiero, kurie, nekakindamos tuo pa­ dalijimu, lig tėvui nustipus, lig sūnūs sukeršto.
t-003vidutinis

1209 m. Jersikos kunigaikštis Vsevolodas Rygos vyskupui sutiko užrašyti savo žemes ir priėmė jas atgal kaip leną.

Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje

PDF 4

1209 m. Rygos vyskupui panašiai savo žemes sutiko užrašyti stačiatikis Jersikos kuni- gaikštis Vsevolodas, atgal priimdamas jas kaip suteiktą leną 15. Šioje sutartyje minimas įvesdinimo (investitūros) ženklas - iš vyskupo rankų gautos trys vėlia- vos - rodo, kad tokios ceremonijos metu naudota vakarietiška feodalinės sutar- ties simbolika
t-004vidutinis

Vsevolodas valdė Rusios Padauguvio žemes, kurių sostinė buvo Gercika, kitaip Carogradas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 54

Iš Livonijos istorijos taip pat žinome, kad vienas Ru­\nsios kunigaikštis, išpažinęs, kaip kad ir jo valdų žmonės, \nkrikščionybę, vadintas Vsevolodu, viešpatavęs Rusios Pa- \ndauguvio žemėse, kurių sostinė buvo Gercikos miestas, \nkitaip vadintas Carogradu (§ 754), išsidėstęs dešiniajame \nDauguvos krante, šit tasai kunigaikštis buvo vedęs Utenio \ndukrą ir nežinia kokiomis teisėmis, tikriausiai įgijęs kaip \nkraitį, valdė kuriuos ne kuriuos Lietuvos valsčius.