t-001vidutinis
Karalius sutiko neprieštarauti taikai, jei magistras Vilhelmas Fiurstenbergas pats jos paprašys ir grąžins arkivyskupą į sostą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Iš žvalgų sužino jęs, kokia didžiulė karaliaus kariuomenė, bemat paliovė galvojęs apie karą ir, tarpininkaujamas imperatoriaus Ferdinando pasiuntinio, buvusio magistro stovykloje, paprašė taikos, maldaudamas atleisti už tai, ką buvo padaręs. Karalius, išleidęs šiam karo žygiui galybę pi nigų, ne taip jau labai norėjo siūlomos taikos, kuri jam rodėsi būsianti kol kas tik nuostolinga. Kadangi už pergalę reikėtų mokėti nekaltų žmonių krauju ir gy vybe, jis pasiuntiniui vis dėlto atsakė, jog nepriešta rausiąs taikai, jeigu magistras asmeniškai jos paprašy siąs ir kuo greičiausiai paleisiąs iš kalėjimo bei sugrą žinsiąs į sostą arkivyskupą.