t-001vidutinis
Karalius sutiko neprieštarauti taikai, jei magistras Vilhelmas Fiurstenbergas pats jos paprašys ir grąžins arkivyskupą į sostą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Iš žvalgų sužinojęs, kokia didžiulė karaliaus kariuomenė, bemat paliovė galvojęs apie karą ir, tarpininkaujamas imperatoriaus Ferdinando pasiuntinio, buvusio magistro stovykloje, paprašė taikos, maldaudamas atleisti už tai, ką buvo padaręs. Karalius, išleidęs šiam karo žygiui galybę pinigų, ne taip jau labai norėjo siūlomos taikos, kuri jam rodėsi būsianti kol kas tik nuostolinga. Kadangi už pergalę reikėtų mokėti nekaltų žmonių krauju ir gyvybe, jis pasiuntiniui vis dėlto atsakė, jog neprieštarausiąs taikai, jeigu magistras asmeniškai jos paprašysiąs ir kuo greičiausiai paleisiąs iš kalėjimo bei sugrąžinsiąs į sostą arkivyskupą.