Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
kryžiuočių ordino magistras, XIV a.
19 teiginiai19 įrašai3 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 19 teiginiai ir visi 19 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–23 iš 23 rodomų įrašų
Dusburgietis nurodo, kad Verneris iš Orzelno Ordino magistru buvo išrinktas 1324 m. liepos 6 d.
PDF 24
Dusburgietis, pvz., tiksliai nurodo, kada buvo\nišrinktas magistru jo amžininkas ir globėjas Verneris iš Orzelno — 1324 m. liepos 6 d.\n(III, 354).
Vernerio iš Orzelno laikais Kryžiuočių ordino statute buvo pabrėžtas pamaldumas ir apriboti pasaulietiniai brolių poreikiai.
PDF 18
69\n Tokiomis aplinkybėmis ir Kryžiuočių ordinui nebepakako tradicinės kovos prieš pagonis\nargumentacijos. Didysis magistras Verneris ėmėsi restauruoti Ordiną. Jo statute padaryta\natitinkamų prierašų: pabrėžiama pamaldumo būtinumas, nurodoma privalomos maldos,\napribojama pasaulietiniai brolių poreikiai, aprangos ir ginklų puošnumas, finansiniai\ništekliai, draudžiama savavališkai išeiti už Ordino namų ribų, primenama, kokie turi būti\nvienuolių bendruomenės gyvenimo dėsniai.
Generalinėje kapituloje Verneris nustatė kunigams kasdien po sumos skaityti evangeliją „Pradžioje buvo žodis“ ir nurodė broliams klauptis ties žodžiais „Ir žodis tapo kūnu“.
PDF 252
Apie evangeliją: pradžioje buvo žodis\n\n Tais pačiais metais brolis Verneris, didysis magistras, generalinėje kapituloje nutarė,\nkad mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus įsikūnijimo garbei bei šlovei kunigai po sumos\nkiekvieną dieną turį skaityti evangeliją: „Pradžioje buvo žodis” su eilute: „Parodyk mums,\nviešpatie, savo gailestingumą” ir kolektą: „Visagalis amžinasis dieve, nukreipk mūsų\nveiksmus, kaip tau patinka”, o tardami „Ir žodis tapo kūnu”, broliai turį pulti ant kelių ir\nklūpoti iki kolektos galo.\n\n\n\n\n 2.
Verneriui iš Orzelno kronikos reikėjo Ordinui keltiems priekaištams atremti ir vidaus reformai įgyvendinti.
PDF 18
Norint atremti visus Ordinui keliamus priekaištus ir įgyvendinti vidaus reformą,\ndidžiajam magistrui Verneriui reikėjo kronikos. Ši turėjo priminti Ordino veiklos tikslus ne\ntik broliams, bet ir visam krikščionių pasauliui: pateisinti vokiečių feodalų organizacijos,\nKryžiuočių ordino, egzistavimą ir po krikščionybės gynimo priedanga jo vedamą karą\nprieš Lietuvą.\n Petras iš Dusburgo puikiai suvokė ryšį tarp Ordino kovos prieš Pabaltijo tautas ir kitų\nfeodalinių riterių žygių prieš musulmoniškąjį pasaulį.
Petras iš Dusburgo dedikacijoje Vernerį iš Orzelno vadino Šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistru.
PDF 33
PRŪSIJOS ŽEMĖS\n KRONIKA\n\nDedikacija\n\n\n Gerbiamam vyrui ir Kristuje pasišventusiam broliui Verneriui iš Orzelno,\nŠventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistrui, deramą klusnumą\nsveikindamas reiškia brolis Petras iš Dusburgo, tų pačių šventųjų įžadų kunigas.\nKiekvienam pastabiam žmogui žinoma, kaip kruopščiai ir rūpestingai aiškino praeityje\nšventieji tėvai stebuklingus mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus darbus, kuriuos jis teikėsi\nnuveikti arba pats, arba per savo mokinius savo šlovei bei garbei ir dabartinėms bei\nbūsimosioms kartoms pamokyti.
Didysis magistras Verneris generalinėje kapituloje nutarė, kad kunigai kasdien po sumos skaitytų evangeliją.
PDF 252
Apie evangeliją: pradžioje buvo žodis\n\n Tais pačiais metais brolis Verneris, didysis magistras, generalinėje kapituloje nutarė,\nkad mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus įsikūnijimo garbei bei šlovei kunigai po sumos\nkiekvieną dieną turį skaityti evangeliją: „Pradžioje buvo žodis” su eilute: „Parodyk mums,\nviešpatie, savo gailestingumą” ir kolektą: „Visagalis amžinasis dieve, nukreipk mūsų\nveiksmus, kaip tau patinka”, o tardami „Ir žodis tapo kūnu”, broliai turį pulti ant kelių ir\nklūpoti iki kolektos galo.\n\n\n\n\n 2.
1326 m. Petras iš Dusburgo užbaigtą „Prūsijos žemės kroniką“ įteikė Verneriui iš Orzelno.
PDF 13
3-asis XIV a. dešimtmetis — vienas iš etapinių laikotarpių 250 m. trukusiame Lietuvos\nkare prieš Kryžiuočių ordiną. 1326 m. Kryžiuočių ordino brolis kunigas Petras iš Dusburgo\nužbaigė rašyti „Prūsijos žemės kroniką“ ir įteikė ją Ordino magistrui Verneriui iš Orzelno.
1330 m. lapkričio 18 d. Teutonų ordino brolis Jonas iš Endorfo nužudė didįjį magistrą Vernerį.
PDF 257
Apie didžiojo magistro mirtį\n\n Mūsų jau minėtais metais, būtent 1330, žiemą, per švento Martyno oktavą (lapkričio\n18), Teutonų ordino brolis Jonas iš Endorfo, saksų tautybės, sugundytas velnio bei savo\npaties nedorybių, nužudė brolį Vernerį, didįjį magistrą, kai tas, atgiedojęs mišparus, ėjo\niš bažnyčios, o nužudė todėl, kad tas jį bardavo už jo nusižengimus. O Jonai brolžudy,\n\nPastarajam neįvykdžius susitarimo, Vengrijos feodalams prieštaraujant Lietuvos—\nLenkijos bendradarbiavimui, Gediminas grįžo į Lietuvą.
„Prūsijos žemės kronika“ buvo įteikta didžiajam magistrui Verneriui iš Orzelno peržiūrėti ir pataisyti.
PDF 16
Veikalas buvęs įteiktas didžiajam magistrui Verneriui peržiūrėti ir pataisyti, jei kas jame\nbus taisytina.\n Iš kronikos faktologinės medžiagos matyti, kad nuo 1289 m.
PDF 16
Dusburgiečio dedikacija kronikos pradžioje rodo, kad jis buvęs Kryžiuočių ordino\nbrolis — kunigas, vėliau, galimas daiktas, magistro kapelionas. Jo siekta palikti ateities\nkartoms žinių apie Ordino laimėtus karus, kuriuos jis surašė ir sudėjo „į šią knygą“.\nVeikalas buvęs įteiktas didžiajam magistrui Verneriui peržiūrėti ir pataisyti, jei kas jame\nbus taisytina.
1329 m. Verneris su 200 brolių ir 18 tūkstančių karių patraukė į Lietuvą ir apsupo Medvėgalio pilį.
PDF 253-254
Apie Medvėgalio pilėnus 1329 viešpaties metais į Prūsijos žemę atžygiavo Jonas iš Liuksemburgo, Čekijos karalius, su savo karalystės kilmingaisiais, su Silezijos kunigaikščiu iš Falkenbergo, su Leiningeno, Etingeno, Nojenaro, Vilnau, Hanau, Virtenbergo, Saumburgo, Falkenšteino grafais ir Kerpeno, Geros, Bergo, Rotenšteino, Damiso, Kotbuso, Meiseno valdovais bei Donos burggrafu ir su daugybe Vokietijos bei Anglijos karalysčių kilmingųjų. Su šiais visais patraukė link Lietuvos brolis Verneris, 200 brolių ir 18 tūkstančių karių, neskaitant pėstijos, ir grabnyčių išvakarėse apsupo Medvėgalio pilį601, kuri po ilgų kovų pasidavė krikščionių tikėjimui, o šeši tūkstančiai šios pilies žmonių tapo viešpaties vardu pakrikštyti, tačiau neilgai trukus jie atkrito nuo krikščionybės. 10.
Didysis magistras Verneris iš Orzelno ėmėsi restauruoti Kryžiuočių ordiną.
PDF 18
69\n Tokiomis aplinkybėmis ir Kryžiuočių ordinui nebepakako tradicinės kovos prieš pagonis\nargumentacijos. Didysis magistras Verneris ėmėsi restauruoti Ordiną. Jo statute padaryta\natitinkamų prierašų: pabrėžiama pamaldumo būtinumas, nurodoma privalomos maldos,\napribojama pasaulietiniai brolių poreikiai, aprangos ir ginklų puošnumas, finansiniai\ništekliai, draudžiama savavališkai išeiti už Ordino namų ribų, primenama, kokie turi būti\nvienuolių bendruomenės gyvenimo dėsniai.
1326 m. Petras iš Dusburgo užbaigė „Prūsijos žemės kroniką“ ir įteikė ją Ordino magistrui Verneriui iš Orzelno.
PDF 13
1326 m. Kryžiuočių ordino brolis kunigas Petras iš Dusburgo\nužbaigė rašyti „Prūsijos žemės kroniką“ ir įteikė ją Ordino magistrui Verneriui iš Orzelno.\n XIII a.
Verneris iš Orzelno 1324 m. liepos 6 d. Marienburge buvo išrinktas keturioliktuoju didžiuoju magistru.
PDF 222
Apie brolį Vernerį, didįjį bei Prūsijos žemės magistrą\n\n Brolis Verneris iš Orzelno, keturioliktas didysis ir dvidešimtas Prūsijos žemės magistras,\ntais metais, būtent 1324 viešpaties metų liepos mėnesio 6 dieną, buvo išrinktas\nvyriausiojoje būstinėje Marienburge, o vadovavo.......metų582.
PRŪSIJOS ŽEMĖS KRONIKA Dedikacija Gerbiamam vyrui ir Kristuje pasišventusiam broliui Verneriui iš Orzelno, Šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistrui, deramą klusnumą sveikindamas reiškia brolis Petras iš Dusburgo, tų pačių šventųjų įžadų.
PDF 33
PRŪSIJOS ŽEMĖS\n KRONIKA\n\nDedikacija\n\n\n Gerbiamam vyrui ir Kristuje pasišventusiam broliui Verneriui iš Orzelno,\nŠventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistrui, deramą klusnumą\nsveikindamas reiškia brolis Petras iš Dusburgo, tų pačių šventųjų įžadų kunigas.\nKiekvienam pastabiam žmogui žinoma, kaip kruopščiai ir rūpestingai aiškino praeityje\nšventieji tėvai stebuklingus mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus darbus, kuriuos jis teikėsi\nnuveikti arba pats, arba per savo mokinius savo šlovei bei garbei ir dabartinėms bei\nbūsimosioms kartoms pamokyti.
Su šiais visais patraukė link Lietuvos brolis Verneris, 200 brolių ir 18 tūkstančių karių, neskaitant pėstijos, ir grabnyčių išvakarėse apsupo Medvėgalio pilį601, kuri po ilgų kovų pasidavė krikščionių tikėjimui, o šeši tūkstančiai šios pilies žmonių tapo.
PDF 253-254
Apie Medvėgalio pilėnus 1329 viešpaties metais į Prūsijos žemę atžygiavo Jonas iš Liuksemburgo, Čekijos karalius, su savo karalystės kilmingaisiais, su Silezijos kunigaikščiu iš Falkenbergo, su Leiningeno, Etingeno, Nojenaro, Vilnau, Hanau, Virtenbergo, Saumburgo, Falkenšteino grafais ir Kerpeno, Geros, Bergo, Rotenšteino, Damiso, Kotbuso, Meiseno valdovais bei Donos burggrafu ir su daugybe Vokietijos bei Anglijos karalysčių kilmingųjų. Su šiais visais patraukė link Lietuvos brolis Verneris, 200 brolių ir 18 tūkstančių karių, neskaitant pėstijos, ir grabnyčių išvakarėse apsupo Medvėgalio pilį601, kuri po ilgų kovų pasidavė krikščionių tikėjimui, o šeši tūkstančiai šios pilies žmonių tapo viešpaties vardu pakrikštyti, tačiau neilgai trukus jie atkrito nuo krikščionybės. 10.
Verneris iš Orzelno teikėsi nuveikti arba pats, arba per savo mokinius savo šlovei bei garbei ir dabartinėms bei būsimosioms kartoms pamokyti.
PDF 33
PRŪSIJOS ŽEMĖS\n KRONIKA\n\nDedikacija\n\n\n Gerbiamam vyrui ir Kristuje pasišventusiam broliui Verneriui iš Orzelno,\nŠventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistrui, deramą klusnumą\nsveikindamas reiškia brolis Petras iš Dusburgo, tų pačių šventųjų įžadų kunigas.\nKiekvienam pastabiam žmogui žinoma, kaip kruopščiai ir rūpestingai aiškino praeityje\nšventieji tėvai stebuklingus mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus darbus, kuriuos jis teikėsi\nnuveikti arba pats, arba per savo mokinius savo šlovei bei garbei ir dabartinėms bei\nbūsimosioms kartoms pamokyti.
Verneris iš Orzelno savo karaliaus vardu legatų, daugybės prelatų ir kitų tikinčiųjų, sustojusių aplinkui, akivaizdoje didžiu balsu pasakė, kad su karaliaus žinia niekad nebuvo siunčiama jokių laiškų jo paties bei jo žmonių krikšto reikalu, nebuvo tokių įteikta nė jo šventenybei popiežiui, niekam jis nebuvo įsakęs tokių viešai skelbti nei pajūrio miestuose, nei kitose provincijose585; be to, pridūrė, kad karalius savo dievų galybe prisiekė, jog niekad neketinąs priimti kito tikėjimo, o laikysis to, kuriam iki mirties buvo ištikimi jo senoliai.
PDF 222
Šias abi kariuomenes karalius pasiuntė krikščionių naikinti tuo metu, kai apaštališkojo sosto legatų pasiuntiniai, tęsdami minėtąjį reikalą, gyveno šalia jo. štai ko buvo vertas to apgaviko pažadas priimti krikšto sakramentą! 359 (352). Apie legatų pasiuntinių sugrįžimą 1324 metais Tų pačių metų lapkričio 25 dieną legatų pasiuntiniai sugrįžo į Rygą, o su jais čia atvyko ir vienas kilmingas lietuvis, buvęs nelyginant antras po karaliaus, ir jis savo karaliaus vardu legatų, daugybės prelatų ir kitų tikinčiųjų, sustojusių aplinkui, akivaizdoje didžiu balsu pasakė, kad su karaliaus žinia niekad nebuvo siunčiama jokių laiškų jo paties bei jo žmonių krikšto reikalu, nebuvo tokių įteikta nė jo šventenybei popiežiui, niekam jis nebuvo įsakęs tokių viešai skelbti nei pajūrio miestuose, nei kitose provincijose585; be to, pridūrė, kad karalius savo dievų galybe prisiekė, jog niekad neketinąs priimti kito tikėjimo, o laikysis to, kuriam iki mirties buvo ištikimi jo senoliai.
Pasak Teodoro Narbuto, 1313 m. Ragainės komtūras Verneris iš Orzelno statydino ypatingos konstrukcijos karo laivą ir su laivynu nuplaukė Nemuno aukštupiu prie Junigedos tvirtovės.
PDF 359
1313 m. Karas vandenyse. Labiausiai šį sumanymą įgyvendinti tikėjosi komtūras iš Ragainės Verneris1, sta tydindamas ypatingiausios konstrukcijos karo laivą. Tai buvo plokščias laivas su sutvirtintais kraštais, šaudymo angomis plaukiojančios baterijos arba mažos pilaitės pa vyzdžiu. Jam buvo priskirta keletas laivų, būdingų es kortui. Su tuo laivynu jis nuplaukė Nemuno aukštupiu prie Junigedos tvirtovės.
Teodoras Narbutas Vernerį iš Orzelno įvardija kaip didįjį kryžiuočių magistrą.
PDF 459
1330 metų lapkričio \n19 dieną, kai didysis magistras Verneris iš Orzelno bu\nvo begrįžtąs po mišparų pamaldų, laikytų jo asmeninėje \nkoplyčioje, vienas kryžiuotis Jonas iš Endorfo, įširdęs dėl \nžiauraus elgesio su juo, pastojo prieblandoje jam, einan\nčiam į savo buveinę, kelią koridoriuje ir mirtinai peiliu \ndūrė.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Dusburgiečio dedikacija kronikos pradžioje rodo, kad jis buvęs Kryžiuočių ordino brolis — kunigas, vėliau, galimas daiktas, magistro kapelionas. Jo siekta palikti ateities kartoms žinių apie Ordino laimėtus karus, kuriuos jis surašė ir sudėjo „į šią knygą“. Veikalas buvęs įteiktas didžiajam magistrui Verneriui peržiūrėti ir pataisyti, jei kas jame bus taisytina.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kiekvienam pastabiam žmogui žinoma, kaip kruopščiai ir rūpestingai aiškino praeityje šventieji tėvai stebuklingus mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus darbus, kuriuos jis teikėsi nuveikti arba pats, arba per savo mokinius savo šlovei bei garbei ir dabartinėms bei būsimosioms kartoms pamokyti. Mat jie turėjo omenyje Tobijo (Tob 12,7) žodžius, kad apreikšti dievo darbus yra šlovinga. Sekiau jų pėdomis, nenorėdamas būti nublokštas į gilias tamsybes (Lk 19,20) su tuo tarnu, netikusiu bei nenaudingu ir paslėpusiu pono jam duotą pinigą, todėl surašiau karus, kuriuose sėkmė lydėjo ir mus, ir mūsų protėvius, Ordino brolius, ir sudėjau į šią knygą, kurią štai ir siunčiu maloniai jūsų globai ir maldauju ją įvertinti, nes niekas negali būti savo darbu patenkintas, kad būtų galima pataisyti, jeigu joje kas taisytina, ir kad būtų paskelbta šitaip pataisyta, idant būsimosioms kartoms liktų šio šventojo žygio atminimas.
Susietas teiginys: t-016
Susieti teiginiai: t-016
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
1326 m. Kryžiuočių ordino brolis kunigas Petras iš Dusburgo užbaigė rašyti „Prūsijos žemės kroniką“ ir įteikė ją Ordino magistrui Verneriui iš Orzelno. XIII a. pabaigoje — XIV a. pradžioje Vytenis (1295—1316 m.) bandė pasinaudoti Livonijos vidaus prieštaravimais: Lietuva drauge su Ryga kariavo ir vedė diplomatinę kovą prieš Ordiną, Lietuva gynė Rygą nuo Ordino, norėdama pralaužti Ordino vykdomą ekonominę Lietuvos blokadą.