Dusburgietis nurodo, kad Verneris iš Orzelno Ordino magistru buvo išrinktas 1324 m. liepos 6 d.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 24
Dusburgietis, pvz., tiksliai nurodo, kada buvo išrinktas magistru jo amžininkas ir globėjas Verneris iš Orzelno — 1324 m. liepos 6 d. (III, 354).
Vernerio iš Orzelno laikais Kryžiuočių ordino statute buvo pabrėžtas pamaldumas ir apriboti pasaulietiniai brolių poreikiai.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 18
69 Tokiomis aplinkybėmis ir Kryžiuočių ordinui nebepakako tradicinės kovos prieš pagonis argumentacijos. Didysis magistras Verneris ėmėsi restauruoti Ordiną. Jo statute padaryta atitinkamų prierašų: pabrėžiama pamaldumo būtinumas, nurodoma privalomos maldos, apribojama pasaulietiniai brolių poreikiai, aprangos ir ginklų puošnumas, finansiniai ištekliai, draudžiama savavališkai išeiti už Ordino namų ribų, primenama, kokie turi būti vienuolių bendruomenės gyvenimo dėsniai.
Generalinėje kapituloje Verneris nustatė kunigams kasdien po sumos skaityti evangeliją „Pradžioje buvo žodis“ ir nurodė broliams klauptis ties žodžiais „Ir žodis tapo kūnu“.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 252
Apie evangeliją: pradžioje buvo žodis Tais pačiais metais brolis Verneris, didysis magistras, generalinėje kapituloje nutarė, kad mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus įsikūnijimo garbei bei šlovei kunigai po sumos kiekvieną dieną turį skaityti evangeliją: „Pradžioje buvo žodis” su eilute: „Parodyk mums, viešpatie, savo gailestingumą” ir kolektą: „Visagalis amžinasis dieve, nukreipk mūsų veiksmus, kaip tau patinka”, o tardami „Ir žodis tapo kūnu”, broliai turį pulti ant kelių ir klūpoti iki kolektos galo. 2.
Verneriui iš Orzelno kronikos reikėjo Ordinui keltiems priekaištams atremti ir vidaus reformai įgyvendinti.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 18
Norint atremti visus Ordinui keliamus priekaištus ir įgyvendinti vidaus reformą, didžiajam magistrui Verneriui reikėjo kronikos. Ši turėjo priminti Ordino veiklos tikslus ne tik broliams, bet ir visam krikščionių pasauliui: pateisinti vokiečių feodalų organizacijos, Kryžiuočių ordino, egzistavimą ir po krikščionybės gynimo priedanga jo vedamą karą prieš Lietuvą. Petras iš Dusburgo puikiai suvokė ryšį tarp Ordino kovos prieš Pabaltijo tautas ir kitų feodalinių riterių žygių prieš musulmoniškąjį pasaulį.
Petras iš Dusburgo dedikacijoje Vernerį iš Orzelno vadino Šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistru.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 33
PRŪSIJOS ŽEMĖS KRONIKA Dedikacija Gerbiamam vyrui ir Kristuje pasišventusiam broliui Verneriui iš Orzelno, Šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistrui, deramą klusnumą sveikindamas reiškia brolis Petras iš Dusburgo, tų pačių šventųjų įžadų kunigas. Kiekvienam pastabiam žmogui žinoma, kaip kruopščiai ir rūpestingai aiškino praeityje šventieji tėvai stebuklingus mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus darbus, kuriuos jis teikėsi nuveikti arba pats, arba per savo mokinius savo šlovei bei garbei ir dabartinėms bei būsimosioms kartoms pamokyti.
Didysis magistras Verneris generalinėje kapituloje nutarė, kad kunigai kasdien po sumos skaitytų evangeliją.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 252
Apie evangeliją: pradžioje buvo žodis Tais pačiais metais brolis Verneris, didysis magistras, generalinėje kapituloje nutarė, kad mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus įsikūnijimo garbei bei šlovei kunigai po sumos kiekvieną dieną turį skaityti evangeliją: „Pradžioje buvo žodis” su eilute: „Parodyk mums, viešpatie, savo gailestingumą” ir kolektą: „Visagalis amžinasis dieve, nukreipk mūsų veiksmus, kaip tau patinka”, o tardami „Ir žodis tapo kūnu”, broliai turį pulti ant kelių ir klūpoti iki kolektos galo. 2.
1326 m. Petras iš Dusburgo užbaigtą „Prūsijos žemės kroniką“ įteikė Verneriui iš Orzelno.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 13
3-asis XIV a. dešimtmetis — vienas iš etapinių laikotarpių 250 m. trukusiame Lietuvos kare prieš Kryžiuočių ordiną. 1326 m. Kryžiuočių ordino brolis kunigas Petras iš Dusburgo užbaigė rašyti „Prūsijos žemės kroniką“ ir įteikė ją Ordino magistrui Verneriui iš Orzelno.
1330 m. lapkričio 18 d. Teutonų ordino brolis Jonas iš Endorfo nužudė didįjį magistrą Vernerį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 257
Apie didžiojo magistro mirtį Mūsų jau minėtais metais, būtent 1330, žiemą, per švento Martyno oktavą (lapkričio 18), Teutonų ordino brolis Jonas iš Endorfo, saksų tautybės, sugundytas velnio bei savo paties nedorybių, nužudė brolį Vernerį, didįjį magistrą, kai tas, atgiedojęs mišparus, ėjo iš bažnyčios, o nužudė todėl, kad tas jį bardavo už jo nusižengimus. O Jonai brolžudy, Pastarajam neįvykdžius susitarimo, Vengrijos feodalams prieštaraujant Lietuvos— Lenkijos bendradarbiavimui, Gediminas grįžo į Lietuvą.
„Prūsijos žemės kronika“ buvo įteikta didžiajam magistrui Verneriui iš Orzelno peržiūrėti ir pataisyti.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 16
Veikalas buvęs įteiktas didžiajam magistrui Verneriui peržiūrėti ir pataisyti, jei kas jame bus taisytina. Iš kronikos faktologinės medžiagos matyti, kad nuo 1289 m.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 16
Dusburgiečio dedikacija kronikos pradžioje rodo, kad jis buvęs Kryžiuočių ordino brolis — kunigas, vėliau, galimas daiktas, magistro kapelionas. Jo siekta palikti ateities kartoms žinių apie Ordino laimėtus karus, kuriuos jis surašė ir sudėjo „į šią knygą“. Veikalas buvęs įteiktas didžiajam magistrui Verneriui peržiūrėti ir pataisyti, jei kas jame bus taisytina.
1329 m. Verneris su 200 brolių ir 18 tūkstančių karių patraukė į Lietuvą ir apsupo Medvėgalio pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 253-254
Apie Medvėgalio pilėnus 1329 viešpaties metais į Prūsijos žemę atžygiavo Jonas iš Liuksemburgo, Čekijos karalius, su savo karalystės kilmingaisiais, su Silezijos kunigaikščiu iš Falkenbergo, su Leiningeno, Etingeno, Nojenaro, Vilnau, Hanau, Virtenbergo, Saumburgo, Falkenšteino grafais ir Kerpeno, Geros, Bergo, Rotenšteino, Damiso, Kotbuso, Meiseno valdovais bei Donos burggrafu ir su daugybe Vokietijos bei Anglijos karalysčių kilmingųjų. Su šiais visais patraukė link Lietuvos brolis Verneris, 200 brolių ir 18 tūkstančių karių, neskaitant pėstijos, ir grabnyčių išvakarėse apsupo Medvėgalio pilį601, kuri po ilgų kovų pasidavė krikščionių tikėjimui, o šeši tūkstančiai šios pilies žmonių tapo viešpaties vardu pakrikštyti, tačiau neilgai trukus jie atkrito nuo krikščionybės. 10.
Didysis magistras Verneris iš Orzelno ėmėsi restauruoti Kryžiuočių ordiną.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 18
69 Tokiomis aplinkybėmis ir Kryžiuočių ordinui nebepakako tradicinės kovos prieš pagonis argumentacijos. Didysis magistras Verneris ėmėsi restauruoti Ordiną. Jo statute padaryta atitinkamų prierašų: pabrėžiama pamaldumo būtinumas, nurodoma privalomos maldos, apribojama pasaulietiniai brolių poreikiai, aprangos ir ginklų puošnumas, finansiniai ištekliai, draudžiama savavališkai išeiti už Ordino namų ribų, primenama, kokie turi būti vienuolių bendruomenės gyvenimo dėsniai.
1326 m. Petras iš Dusburgo užbaigė „Prūsijos žemės kroniką“ ir įteikė ją Ordino magistrui Verneriui iš Orzelno.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 13
1326 m. Kryžiuočių ordino brolis kunigas Petras iš Dusburgo užbaigė rašyti „Prūsijos žemės kroniką“ ir įteikė ją Ordino magistrui Verneriui iš Orzelno. XIII a.
Verneris iš Orzelno 1324 m. liepos 6 d. Marienburge buvo išrinktas keturioliktuoju didžiuoju magistru.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 222
Apie brolį Vernerį, didįjį bei Prūsijos žemės magistrą Brolis Verneris iš Orzelno, keturioliktas didysis ir dvidešimtas Prūsijos žemės magistras, tais metais, būtent 1324 viešpaties metų liepos mėnesio 6 dieną, buvo išrinktas vyriausiojoje būstinėje Marienburge, o vadovavo.......metų582.
PRŪSIJOS ŽEMĖS KRONIKA Dedikacija Gerbiamam vyrui ir Kristuje pasišventusiam broliui Verneriui iš Orzelno, Šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistrui, deramą klusnumą sveikindamas reiškia brolis Petras iš Dusburgo, tų pačių šventųjų įžadų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 33
PRŪSIJOS ŽEMĖS KRONIKA Dedikacija Gerbiamam vyrui ir Kristuje pasišventusiam broliui Verneriui iš Orzelno, Šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistrui, deramą klusnumą sveikindamas reiškia brolis Petras iš Dusburgo, tų pačių šventųjų įžadų kunigas. Kiekvienam pastabiam žmogui žinoma, kaip kruopščiai ir rūpestingai aiškino praeityje šventieji tėvai stebuklingus mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus darbus, kuriuos jis teikėsi nuveikti arba pats, arba per savo mokinius savo šlovei bei garbei ir dabartinėms bei būsimosioms kartoms pamokyti.
Su šiais visais patraukė link Lietuvos brolis Verneris, 200 brolių ir 18 tūkstančių karių, neskaitant pėstijos, ir grabnyčių išvakarėse apsupo Medvėgalio pilį601, kuri po ilgų kovų pasidavė krikščionių tikėjimui, o šeši tūkstančiai šios pilies žmonių tapo.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 253-254
Apie Medvėgalio pilėnus 1329 viešpaties metais į Prūsijos žemę atžygiavo Jonas iš Liuksemburgo, Čekijos karalius, su savo karalystės kilmingaisiais, su Silezijos kunigaikščiu iš Falkenbergo, su Leiningeno, Etingeno, Nojenaro, Vilnau, Hanau, Virtenbergo, Saumburgo, Falkenšteino grafais ir Kerpeno, Geros, Bergo, Rotenšteino, Damiso, Kotbuso, Meiseno valdovais bei Donos burggrafu ir su daugybe Vokietijos bei Anglijos karalysčių kilmingųjų. Su šiais visais patraukė link Lietuvos brolis Verneris, 200 brolių ir 18 tūkstančių karių, neskaitant pėstijos, ir grabnyčių išvakarėse apsupo Medvėgalio pilį601, kuri po ilgų kovų pasidavė krikščionių tikėjimui, o šeši tūkstančiai šios pilies žmonių tapo viešpaties vardu pakrikštyti, tačiau neilgai trukus jie atkrito nuo krikščionybės. 10.
Verneris iš Orzelno savo karaliaus vardu legatų, daugybės prelatų ir kitų tikinčiųjų, sustojusių aplinkui, akivaizdoje didžiu balsu pasakė, kad su karaliaus žinia niekad nebuvo siunčiama jokių laiškų jo paties bei jo žmonių krikšto reikalu, nebuvo tokių įteikta nė jo šventenybei popiežiui, niekam jis nebuvo įsakęs tokių viešai skelbti nei pajūrio miestuose, nei kitose provincijose585; be to, pridūrė, kad karalius savo dievų galybe prisiekė, jog niekad neketinąs priimti kito tikėjimo, o laikysis to, kuriam iki mirties buvo ištikimi jo senoliai.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 222
Šias abi kariuomenes karalius pasiuntė krikščionių naikinti tuo metu, kai apaštališkojo sosto legatų pasiuntiniai, tęsdami minėtąjį reikalą, gyveno šalia jo. štai ko buvo vertas to apgaviko pažadas priimti krikšto sakramentą! 359 (352). Apie legatų pasiuntinių sugrįžimą 1324 metais Tų pačių metų lapkričio 25 dieną legatų pasiuntiniai sugrįžo į Rygą, o su jais čia atvyko ir vienas kilmingas lietuvis, buvęs nelyginant antras po karaliaus, ir jis savo karaliaus vardu legatų, daugybės prelatų ir kitų tikinčiųjų, sustojusių aplinkui, akivaizdoje didžiu balsu pasakė, kad su karaliaus žinia niekad nebuvo siunčiama jokių laiškų jo paties bei jo žmonių krikšto reikalu, nebuvo tokių įteikta nė jo šventenybei popiežiui, niekam jis nebuvo įsakęs tokių viešai skelbti nei pajūrio miestuose, nei kitose provincijose585; be to, pridūrė, kad karalius savo dievų galybe prisiekė, jog niekad neketinąs priimti kito tikėjimo, o laikysis to, kuriam iki mirties buvo ištikimi jo senoliai.
Pasak Teodoro Narbuto, 1313 m. Ragainės komtūras Verneris iš Orzelno statydino ypatingos konstrukcijos karo laivą ir su laivynu nuplaukė Nemuno aukštupiu prie Junigedos tvirtovės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 359
1313 m. Karas vandenyse. Labiausiai šį sumanymą įgyvendinti tikėjosi komtūras iš Ragainės Verneris1, statydindamas ypatingiausios konstrukcijos karo laivą. Tai buvo plokščias laivas su sutvirtintais kraštais, šaudymo angomis plaukiojančios baterijos arba mažos pilaitės pavyzdžiu. Jam buvo priskirta keletas laivų, būdingų eskortui. Su tuo laivynu jis nuplaukė Nemuno aukštupiu prie Junigedos tvirtovės.
Teodoras Narbutas Vernerį iš Orzelno įvardija kaip didįjį kryžiuočių magistrą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 459
1330 metų lapkričio 19 dieną, kai didysis magistras Verneris iš Orzelno buvo begrįžtąs po mišparų pamaldų, laikytų jo asmeninėje koplyčioje, vienas kryžiuotis Jonas iš Endorfo, įširdęs dėl žiauraus elgesio su juo, pastojo prieblandoje jam, einančiam į savo buveinę, kelią koridoriuje ir mirtinai peiliu dūrė.
Verneris iš Orzelno buvo Šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistras.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 33
Gerbiamam vyrui ir Kristuje pasišventusiam broliui Verneriui iš Orzelno, Šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistrui, deramą klusnumą sveikindamas reiškia brolis Petras iš Dusburgo, tų pačių šventųjų įžadų kunigas.
Verneris iš Orzelno buvo keturioliktas didysis ir dvidešimtas Prūsijos žemės magistras.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 220
Brolis Verneris iš Orzelno, keturioliktas didysis ir dvidešimtas Prūsijos žemės magistras, tais metais, būtent 1324 viešpaties metų liepos mėnesio 6 dieną, buvo išrinktas vyriausiojoje būstinėje Marienburge, o vadovavo.......metų582.
Verneris iš Orzelno buvo Kryžiuočių ordino magistras.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 13
1326 m. Kryžiuočių ordino brolis kunigas Petras iš Dusburgo užbaigė rašyti „Prūsijos žemės kroniką“ ir įteikė ją Ordino magistrui Verneriui iš Orzelno.