Vaičys apibūdinamas kaip senas žmogus, galintis apie bet kurį dalyką pašnekėti geriau už kitą.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 126 (PDF 124)
Žila galva buvo Vaičys, senas žmogus, apie bet kurį dalyką galįs pašnekėti geriau už kitą.
Aiškindamas giminystę Vaičys sakė, kad antroji Lukošiukė buvo jo senelė, nuėjusi į Papušinį už Grigės.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 127 (PDF 125)
O antra Lukošiuke, — tęsė toliau Vaičys, — buvo nuėjus į Papušinį už Grigės. Tai ta mano senelė.
Vaičys aiškino, kad ir broliai, ir nebroliai yra keliai, nes visas svietas yra giminės.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 126 (PDF 124)
— Ir broliai keliai ir nebroliai keliai, — atsiliepė Vaičys: — visas svietas giminės tarp savęs ir tiek.