Treniota su talkininkais subūrė iki 30 000 vyrų, nusiaubė Mazoviją ir Pamedę, o jo pajėgos paėmė Birgelavos pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 144
160 (155). Apie Birgelavos pilies sugriovimą Treniota, lietuvių karaliaus sūnus436, daugelio kitų pagonių [gentibus] talkinamas, subūrė kovai iki trisdešimties tūkstančių vyrų ir, atžygiavęs prie Prūsijos žemės, padalijo juos į tris dalis437, kurių vieną nusiuntė prieš Mazoviją, kitą — prieš Pamedę ir abi šias žemes nusiaubė, grobdamas ir degindamas.
1262 m. Treniotos vadovaujama didelė Mindaugo kariuomenė nusiaubė Ordino užnugarį Pavyslyje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 11
Priešiškuose lietuviams šaltiniuose randame ir vėlesnių, šiuo atveju svarbių žinių. Štai Didžiojo prūsų sukilimo metu, 1262 m., didelė Mindaugo kariuomenė, vadovaujama Treniotos, vėl nusiaubė Ordino užnugarį pavyslyje (III, 160).
1264 m. Mindaugo šalininkai nužudė Treniotą, o Lietuvos valdovu tapo Mindaugo sūnus Vaišelga.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 31
1264 m. Mindaugo šalininkams nužudžius Treniotą, Lietuvos valdovu tapo
Treniota veikė išvien su Nalšios kunigaikščiu Daumantu, kuris 1263 m. nužudė Mindaugą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 31
veikęs išvien su stipriausiu Mindaugo varžovu Treniota, 1263 m. nužudė
Po 1260 m. Durbės mūšio žemaičiai, tarpininkaujant Treniotai, siūlė Mindaugui atsimesti nuo krikščionybės ir kariauti su Livonija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 31
iš tikrųjų siūlė Mindaugui atsimesti nuo krikščionybės ir pradėti karą su
Treniota apžiūrėjo lietuvių karius, kvietė sąjungininkų pulkus iš šiaurinės Rusios ir ilgai dvejojo, kur vesti kariuomenę.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 108
Už ištremtus savo brolius tegu jis praliejąs Mindaugo, išžudžiusio savo artimuosius, kraują. Niekada prie jo nebūsią galima lengviau prieiti, kaip tada, kai, išrengęs į Mažo vi ją geriausiuosius pulkus, pats liksiąs be apsaugos. Jeigu prireiksią jėgos, Treniotai į pagalbą atskubėsianti jam atsidavusi žemaičių kariuomenė, be to, ir jis pats laiku atsirasiąs su naugardukiečių kariais.
Treniota sutartą dieną slaptai atvedė kariuomenę iš Žemaitijos ir kartu su Daumantu naktį įsiveržė į Mindaugo rūmus.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 108
Mat tuo metu prie Dnepro Briansko kunigaikštis buvo sukėlęs nedidelį maištą: Mindaugas įsakė Daumantui traukti prieš jį su kariuomene; Daumantas negaišdamas paskatino Treniotą nepraleisti progos: dabar pagaliau atėjęs laikas veikti, kai jo rankose kariuomenė. Taigi sutartą dieną Treniota slaptai atvedė kariuomenę iš Žemaitijos, o Daumantas iš Rusios9 ir gūdžią naktį įsiveržė į karaliaus rūmus. Kai buvo suimti vartų sargybiniai, žudikai, pasiųsti į miegamąjį, pribaigė valdovą lovoje.
Narbutas pasakoja, kad po Mindaugo žūties dėl grobio susikivirčijęs Žemaičių Treniota nužudė Polocko kunigaikštį Tautvilą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 213
Šiojo sūnus Liutauras, jūrų karžygys, 1262 metais atstatė senovinę Ariogalą. Tragiškai žuvus Lietuvos ir Rusios kunigaikščiui Mindaugui, jo žudikai kunigaikščiai - Užgirio (Transilvaticus) Daumantas, Žemaičių Treniota ir Polocko Tautvilą, besidalydami lobius, likusius po to turtingo kunigaikščio, kadangi nužudė ir du jo sūnus, susikivirčijo, ir per tą ginčą Tautvilą nužudė Treniota. Tačiau šis, bijodamas polockiečių ir Tautvilos sūnaus keršto, visus Polocko bajorus sukišo į kalėjimą, išskyrus kažkokį Prokopą, Polocko kunigaikščio patikėtinį, išdaviką.
Lietuvos metraščio pasakojime Daumantas susidėjo su Mindaugo seserėnu Treniota ir su juo sumanė nužudyti Mindaugą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 52
Ir Daumantas ieškojo, su kuo jam susidėti ir Mindaugą nužudyti. Susirado Treniotą", Mindaugo seserėną, ir su juo sumanė nužudyti Mindaugą. O Treniota tuomet buvo Žemaičiuose.
Daumantas Treniotai žadėjo, kad prireikus jam padės Treniotai atsidavusi žemaičių kariuomenė ir naugardukiečių kariai.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 108
Už ištremtus savo brolius tegu jis praliejąs Mindaugo, išžudžiusio savo artimuosius, kraują. Niekada prie jo nebūsią galima lengviau prieiti, kaip tada, kai, išrengęs į Mažo vi ją geriausiuosius pulkus, pats liksiąs be apsaugos. Jeigu prireiksią jėgos, Treniotai į pagalbą atskubėsianti jam atsidavusi žemaičių kariuomenė, be to, ir jis pats laiku atsirasiąs su naugardukiečių kariais.
Treniota, urėdas Naujapilio (Nowogrodek), tą nujautęs, sukėlė savo brolius Pryšmantą ir Liubartą, urėdus juodųjų gudų, vie nok galybe vienų lietuvių nedrįsdamas su totoriais grumtis, kaipogi Utenis, kaip sakiau, su žemaičiais kariavo kalavijonis Padaugavy ir.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 299
Treniota, urėdas Naujapilio (Nowogrodek), tą nujautęs, sukėlė savo brolius Pryšmantą ir Liubartą, urėdus juodųjų gudų, vienok galybe vienų lietuvių nedrįsdamas su totoriais grumtis, kaipogi Utenis, kaip sakiau, su žemaičiais kariavo kalavijonis Padaugavy ir dvigube laima kruvinas ir maringas mūšas su jais turėjo ir į Kalną traukti negalėjo, todėl patelkė dar Sviatoslavą Kijevo, Simeoną Drucko ir Dovydą Lucko kunigaikščius. Tuo tarpu totorių, rimti būriai siaubė jau Lietuvos kraštuose, grobį griedami ir drevėdami, kuriems vienok taip belėbaujant, Treniota antpuolė staiga patį Kurdą, stovintį abaze laukuose Mozyriaūs ties upe Okniauka. Kruvinai ir ilgai tenai didžiai kantriai totoriai rėmės, kurių rindas perlaužė Treniota, vienok ne be didžios ir savo iškados, kaipogi jo broliai Pryšmantas, Liubartas, kunigaikščiai Drucko ir Lucko, karvietėj paliko.
Su antra kariauna Treniota, Žemaičių kunigaikš tis, traukė į Žemgalius, kursai visų pirma, varu įsi laužęs į Diunamiundės pilį, su žeme ją sulygino; paskui nusiaubė salas Eželio ir Runo, nuo tenai, išėjęs į kraštą igumių, visą sritį, vadinamą Viku, nuteriojo.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 384
Mintautas, ketėdamas vokyčius tremti laukan iš Padaugavio, patelkė ant karės gudus ir, sukėlęs savo ūkės karėjus, perskiedė juos į dvi kariauni; su viena traukė pats į Padaugavį, kurio nusiaubęs apykartas Lenevardos, bet nesulaukdamas tenai gudų ateinančių pagal žadėjimą, pagrįžo namo su didžiu grobiu. Su antra kariauna Treniota, Žemaičių kunigaikštis, traukė į Žemgalius, kursai visų pirma, varu įsilaužęs į Diunamiundės pilį, su žeme ją sulygino; paskui nusiaubė salas Eželio ir Runo, nuo tenai, išėjęs į kraštą igumių, visą sritį, vadinamą Viku, nuteriojo, taip pat, į pilį Pernavo įsilaužęs, su žeme ją sulygino. Tuo tarpu mistras kala vi jonų Brethuzenas, norėdamas jam atmonyti*, sukėlė savo kariauną ir traukė į Kuršą, kursai, susinėręs su įgulė * Rankraštyje po šio žodžio įterpta: žemaičiams.
Nors ji [kronika] priskiria tuos pačius vardus ano sū nums, tačiau Treniotą padaro vyriausiuoju; tai atrodo tikriau negu kad genealoginėje lentelėje, ¡kur jis laikomas jauniausiu.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 444
Nors ji [kronika] priskiria tuos pačius vardus ano sūnums, tačiau Treniotą padaro vyriausiuoju; tai atrodo tikriau negu kad genealoginėje lentelėje, ¡kur jis laikomas jauniausiu
Mes verčiau tiesiai prisipažinsime visiškai nieko, negirdėję apie dviejų vyresniųjų Skirmanto sūnų likimą, mat mums žinomas tik vienintelis Treniota, kuris istorijos arenoje, kaip vals tybės paveldėtojas, pasirodo p?o tėvo mirties.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 230
Mes verčiau tiesiai prisipažinsime visiškai nieko, negirdėję apie dviejų vyresniųjų Skirmanto sūnų likimą, mat mums žinomas tik vienintelis Treniota, kuris istorijos arenoje, kaip valstybės paveldėtojas, pasirodo p?o tėvo mirties.
Treniota turėjo dalinį, surinktą iš že maičių savanorių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 194
Tautvilą atvedė polockiečius ir vitebskiečius, taip pat savo lietuvių dalinį. Treniota turėjo dalinį, surinktą iš žemaičių savanorių.
Teodoras Narbutas, remdamasis istorijos įvykiais, Treniotai priskyrė valdžios troškimą, veidmainystę ir palankumą pagonybei.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 200
Kaip galima numanyti iš istorijos įvykių, svarbiausias Treniotos būdo bruožas buvo valdžios troškimas, be to, veidmainystė ir palankumas pagonybei.
Pasak Teodoro Narbuto, Treniotos ir Daumanto vedami sąmokslininkai rugsėjo 12 d. užpuolė miegančio karaliaus palapinę ir klastingai nužudė karalių bei du karaliaus sūnus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 200
Sąmokslininkai, nutaikę progą, Treniotos ir Daumanto vedami, rugsėjo 12 dieną užpuolė miegančio karaliaus palapinę ir klastingai nužudė jį kartu su dviem sūnumis.
Po Mindaugo valstybės valdžią perėmė Treniota.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 530
Tiktai sužinome, jog po Mindaugo valstybę perėmė Treniota.
Pasak Teodoro Narbuto, Treniota buvo žmogžudystės bendrininkas ir, trokšdamas valdžios, padėjo įvykdyti žmogžudystę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 531
Akivaizdu, kad žmogžudystės bendrininkas buvo Treniota. Anas sumanė atkeršyti už žmonos atkalbėjimą, o jis padėjo įvykdyti trokšdamas valdžios.
1263 m. pabaigoje Tautvilo ir Treniotos varžybos dėl Lietuvos valdžios baigėsi Tautvilo nužudymu, o 1264 m. viduryje Mindaugo šalininkai nužudė Treniotą.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 88
. ruduo – Daumantui nužudžius Mindaugą ir du jo sūnus, Lietuvos sostą užėmė Treniota, 1263 m. pabaiga – varžybos dėl valdžios tarp artimiausių Mindaugo giminaičių Tautvilo ir Treniotos baigėsi pirmojo nužudymu, 1264 m. vidurys – Mindaugo šalininkams nužudžius Treniotą, Lietuvos valdovu tapo Mindaugo sūnus Vaišelga. Minda
Treniota šaltinyje įvardijamas kaip stipriausias Mindaugo varžovas.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 86
Nalšios kunigaikštis Daumantas (iš kurio Mindaugas paveržė žmoną), veikęs išvien su stipriausiu Mindaugo varžovu Treniota, 1263 m. nužudė Mindaugą
Susirado Treniotą", Mindaugo sese rėną, ir su juo sumanė nužudyti Mindaugą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 52
Ir Daumantas ieškojo, su kuo jam susidėti ir Mindaugą nužudyti. Susirado Treniotą", Mindaugo seserėną, ir su juo sumanė nužudyti Mindaugą. O Treniota tuomet buvo Žemaičiuose.
Žemaičių Treniota ir Polocko Tautvilą, besidalydami lo bius, likusius po to turtingo kunigaikščio, kadangi nužudė ir du jo sūnus, susikivirčijo, ir per tą ginčą Tautvilą nužudė Tre niota.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 213
Šiojo sūnus Liutauras, jūrų karžygys, 1262 metais atstatė senovinę Ariogalą. Tragiškai žuvus Lietuvos ir Rusios kunigaikščiui Mindaugui, jo žudikai kunigaikščiai - Užgirio (Transilvaticus) Daumantas, Žemaičių Treniota ir Polocko Tautvilą, besidalydami lobius, likusius po to turtingo kunigaikščio, kadangi nužudė ir du jo sūnus, susikivirčijo, ir per tą ginčą Tautvilą nužudė Treniota. Tačiau šis, bijodamas polockiečių ir Tautvilos sūnaus keršto, visus Polocko bajorus sukišo į kalėjimą, išskyrus kažkokį Prokopą, Polocko kunigaikščio patikėtinį, išdaviką.
Treniota buvo lietuvių karaliaus sūnus.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 143
Treniota, lietuvių karaliaus sūnus436, daugelio kitų pagonių [gentibus] talkinamas, subūrė kovai iki trisdešimties tūkstančių vyrų ir, atžygiavęs prie Prūsijos žemės, padalijo juos į tris dalis437, kurių vieną nusiuntė prieš Mazoviją, kitą — prieš Pamedę ir abi šias žemes nusiaubė, grobdamas ir degindamas.
Treniota vadovavo Mindaugo kariuomenei 1262 m. žygyje prieš Ordino užnugarį pavyslyje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 11
Štai Didžiojo prūsų sukilimo metu, 1262 m., didelė Mindaugo kariuomenė, vadovaujama Treniotos, vėl nusiaubė Ordino užnugarį pavyslyje (III, 160).