Mindaugo sūnėnas Tautvilas įsitvirtino Polocke, kai Lietuvos valdžia plito Baltojoje Rusijoje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 17
Tuo pat metu Lietuvos valdžia plito ir Baltojoj Rusijoj. Polocke įsigyveno Mindaugo sūnėnas Tautvilas, Drutske antras sūnėnas Edividas, o Vitebske jų dėdė, motinos brolis, Vikintas. Bet tos sritys vėliau vėl perėjo rusų kunigaikščių valdžion, ir Polockas galutinai Lietuvai buvo prijungtas tik Vytenio (1307), o Vitebskas Gedimino laikais, kai po vietinio kunigaikščio mirties kunigaikštiją paveldėjo jo žentas.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 17
Juodąją Rusiją. Tuo pat metu Lietuvos valdžia plito ir Baltojoj Rusijoj. Polocke įsigyveno Mindaugo sūnėnas Tautvilas, Drutske antras sūnėnas Edividas, o Vitebske jų dėdė, motinos brolis, Vikintas.
Mindaugo sūnėnas Tautvilas įsigyveno Polocke, kai Lietuvos valdžia plito Baltojoje Rusioje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 17
Juodąją Rusiją. Tuo pat metu Lietuvos valdžia plito ir Baltojoj Rusijoj. Polocke įsigyveno Mindaugo sūnėnas Tautvilas, Drutske antras sūnėnas Edividas, o Vitebske jų dėdė, motinos brolis, Vikintas.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 17
Tuo pat metu Lietuvos valdžia plito ir Baltojoj Rusijoj. Polocke įsigyveno Mindaugo sūnėnas Tautvilas, Drutske antras sūnėnas Edividas, o Vitebske jų dėdė, motinos brolis, Vikintas. Bet tos sritys vėliau vėl perėjo rusų kunigaikščių valdžion, ir Polockas galutinai Lietuvai buvo prijungtas tik Vytenio (1307), o Vitebskas Gedimino laikais, kai po vietinio kunigaikščio mirties kunigaikštiją paveldėjo jo žentas.
1249 m. Mindaugas iš savo sūnėno Tautvilo atėmė valdas, o Tautvilas, remiamas Haličo-Voluinės ir Livonijos, pradėjo karą prieš Mindaugą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 27
Stiprindamas centrinę valdžią Mindaugas 1249 m. iš žemaičių kunigaikščio Vykinto ir savo sūnėnų Tautvilo bei Gedvydo atėmė jų valdas. Šie, remiami Haličo-Voluinės ir Livonijos, pradėjo karą prieš Mindaugą.
Tautvilas Treniotos kvietimu atvyko iš Polocko ir slapta su savaisiais rengė naują sąmokslą prieš Treniotą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 109-110
Ko galėjo tikėtis iš tų, kuriuos jis savo pavyzdžiu buvo išmokęs neištikimybės? Todėl, norėdamas sutvirtinti padėtį prieš bet kokius galimus varžovus, jis iškvietė iš Polocko savo pusbrolį Tautvilą. Šiam atvykus ir abiem pasveikinus vienam kitą, kad pašalintas bendras priešas, Tautvilas pradėjo T a u tv ila s re zg a sądėl akių tartis su Treniota m o k slą p rie š T ren io tą apie valstybės reikalus, o slapta su savaisiais regzti prieš jį naują sąmokslą.
Danielius išsiuntė Tautvilą su rusų ir polovcų pagalba, o vėliau Tautvila su belaisviais nuvyko į Rygą ir buvo pakrikštytas.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 49
Danielius išsiuntė Tautvilą ", ir jam į pagalbą— rusus bei poloviečius, ir jie ilgai kariavo vieni su kitais. Iš ten Tautvilą su Danieliui skirtais belaisviais nuvyko į Rygą. Rygiečiai jį priėmė su didžiausia iškilme, ir jis buvo pakrikštytas.
Lietuvos metraštis Tautvilą įvardija penktuoju Kęstučio sūnumi ir priskiria prie jaunų, dalių negavusių mirusių sūnų.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 50
Ir savo dievams tarnavo, ir degino mirusiųjų kūnus, ir savo pagonybę viešai išpažino. Tautvilos išpažinties klausė Rygos vyskupas22 ir [katedros] klebonas; gailėjosi jo, žinodami, kad jeigu Tautvilą nebūtų išvarytas iš Lietuvos žemės, jis būtų jų rankose, ir [lietuviai), nors ir nenorėdami, būtų krikštą priėmę. Visa tai padarė, kad Lietuva netapo krikščioniška.
Tautvilas, pareiškęs, kad svarbiam reikalui aptarti reikia laiko, paprašė viską atidėti dėl karo su kryžiuočiais.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 510
Karalius, g erai žinodamas, kiek rūpesčių jo tėvui sukėlė šitaip valdomos Lietuvos žemės, nutarė atm esti šį siūlym ą, nes su tik d am as užkirstų, ko gero, savo sūnum s k elią į Lietuvos sostą, tačiau atvirai nieko n esak ė, n en o rėd am as p erd au g ankstyvu atsakymu jų erzin ti, ir slėp ė šird ies g ilum o je savo tik ru s sumanymus, g an a tolim us jų reikalavimams. P areiškęs, k ad tokiam sv arb iam re ik a lu i a p ta rti bei d eram ai jį išn ag rin ėti re ik ia laiko, o jo d a b a r trū k sta d ėl k a r o s u kryžiuočiais, jis p ap rašė viską atidėti. Šiuo būdu išvengęs k ai k u rių v ald in g ų v y rų jam p asp ę stų pinklių, jis p a tra u k ė į P rūsiją, tačiau , g av ęs žinią ap ie motinos mirtį, sugrįžo iš to žygio ir K aune p ra le id o rudenį, ta rpais sielvartą ramindamas m edžioklėm is, tarpais lankydamas L ietu v o je sk itų būrius, atsių stu s p ad ė ti k o v o ti prieš kryžiuočius.
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Rygos vyskupas ir klebonas klausė Tautvilos išpažinties ir siejo jo padėtį su Lietuvos krikšto galimybe.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 50
Ir savo dievams tarnavo, ir degino mirusiųjų kūnus, ir savo pagonybę viešai išpažino. Tautvilos išpažinties klausė Rygos vyskupas22 ir [katedros] klebonas; gailėjosi jo, žinodami, kad jeigu Tautvilą nebūtų išvarytas iš Lietuvos žemės, jis būtų jų rankose, ir [lietuviai), nors ir nenorėdami, būtų krikštą priėmę. Visa tai padarė, kad Lietuva netapo krikščioniška.
Tautvilas buvo | šiaurę nuo Naugarduko vaivadijos sienos.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 196
10 Kaldanovas — dabar BTSR Minsko sr. miestas Dzeržinskas. XVI a. buvo | šiaurę nuo Naugarduko vaivadijos sienos. Vietovardis primena totorių-mongolų chano Batu karvedį Kaidaną.
Tautvilas, nenorėdamas atvirai atmesti siūlymo dėl Lietuvos žemių, paprašė svarstymą atidėti dėl karo su kryžiuočiais.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 510
Karalius, g erai žinodamas, kiek rūpesčių jo tėvui sukėlė šitaip valdomos Lietuvos žemės, nutarė atm esti šį siūlym ą, nes su tik d am as užkirstų, ko gero, savo sūnum s k elią į Lietuvos sostą, tačiau atvirai nieko n esak ė, n en o rėd am as p erd au g ankstyvu atsakymu jų erzin ti, ir slėp ė šird ies g ilum o je savo tik ru s sumanymus, g an a tolim us jų reikalavimams. P areiškęs, k ad tokiam sv arb iam re ik a lu i a p ta rti bei d eram ai jį išn ag rin ėti re ik ia laiko, o jo d a b a r trū k sta d ėl k a r o s u kryžiuočiais, jis p ap rašė viską atidėti. Šiuo būdu išvengęs k ai k u rių v ald in g ų v y rų jam p asp ę stų pinklių, jis p a tra u k ė į P rūsiją, tačiau , g av ęs žinią ap ie motinos mirtį, sugrįžo iš to žygio ir K aune p ra le id o rudenį, ta rpais sielvartą ramindamas m edžioklėm is, tarpais lankydamas L ietu v o je sk itų būrius, atsių stu s p ad ė ti k o v o ti prieš kryžiuočius.
Iš Vytauto brolio Tautvilos buvo atimtas Naugardukas, o iš kunigaikščio Jono Algimantaičio — jo Alšėnai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 311
Dalis jo šalininkų buvo sumesti į kalėjimą. Iš Vytauto brolio Tautvilos buvo atimtas Naugardukas, o iš kunigaikščio Jono Algimantaičio — jo Alšėnai. Šis nuo 1382 m.
Lietuvos kunigaikštis Tautvilas, Kęstučio sūnus ir Vytauto brolis, žuvo prie Vilniaus, pakirstas šūvio.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 142-143
- • — 126 ## Puslapis 143 Il KNYGA po įtemptos, tačiau perniek nuėjusios, pilies apsupties, kryžiuočiai galop atsitraukė ir, palikę Vilnių, kraštą ugnimi ir kalaviju nusiaubę, grįžo į Prūsiją ir Livoniją. Puolėjų nuostoliai buvo irgi ne mažesni; be daugybės nukautų karių, prie Vilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis, Kęstučio sūnus, Vytauto tikras brolis Tautvilas ir Hohenšteino grafas Algardas34. Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika 34 Strijkovskis prie nukautų tos apsupties metu priskiria Narimantą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasimanytą pasakojimą: „Narimantas, Pinsko kunigaikštis, Jogailos tikras brolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis su Lietuva ir Rusia gindamas ėjo į pagalbą nuo vienų prie kitų, buvo kažkokio vokiečio riterio, ne prasčioko, iš Vytauto pusės, iškviestas stoti vienas prieš vieną, o kai abu iš mūšio lauko atjoję į pievą narsiai sukryžiavo ietis, ir pats Narimantas, nuo žirgo nublokštas, buvo sučiuptas ir atvestas pas Vytautą, pastarasis aną be gailesčio įsakė už kojų ant vinkšnos šakos pakarti lankoje, tarp vokiečių patrankų ir šaudyklių, o patį mirtinai iš lanko paleista strėle pervėrė, pamindamas deramas pusbroliui, riteriui kunigaikščiui, priedermes/7 Knyga XIII, p.
Prie Vilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis Tautvilas, Kęstučio sūnus ir Vytauto brolis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 142-143
- • — 126 ## Puslapis 143 Il KNYGA po įtemptos, tačiau perniek nuėjusios, pilies apsupties, kryžiuočiai galop atsitraukė ir, palikę Vilnių, kraštą ugnimi ir kalaviju nusiaubę, grįžo į Prūsiją ir Livoniją. Puolėjų nuostoliai buvo irgi ne mažesni; be daugybės nukautų karių, prie Vilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis, Kęstučio sūnus, Vytauto tikras brolis Tautvilas ir Hohenšteino grafas Algardas34. Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika 34 Strijkovskis prie nukautų tos apsupties metu priskiria Narimantą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasimanytą pasakojimą: „Narimantas, Pinsko kunigaikštis, Jogailos tikras brolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis su Lietuva ir Rusia gindamas ėjo į pagalbą nuo vienų prie kitų, buvo kažkokio vokiečio riterio, ne prasčioko, iš Vytauto pusės, iškviestas stoti vienas prieš vieną, o kai abu iš mūšio lauko atjoję į pievą narsiai sukryžiavo ietis, ir pats Narimantas, nuo žirgo nublokštas, buvo sučiuptas ir atvestas pas Vytautą, pastarasis aną be gailesčio įsakė už kojų ant vinkšnos šakos pakarti lankoje, tarp vokiečių patrankų ir šaudyklių, o patį mirtinai iš lanko paleista strėle pervėrė, pamindamas deramas pusbroliui, riteriui kunigaikščiui, priedermes/7 Knyga XIII, p.
Ly gia dalia paskesniai Arvydas, Tautvilas, Ingautas, Lietuvos urėdai krivičių žemėj, ne vien krikščionų nenovijo, bet jie patys, kaip viršiaus regėjom, krikš čionimis tapo.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 569
Regėjom jau, jog pirm 100 metų Lietuvos urėdas Polocke Ginvila ir jo sūnus Baras ne vien tenai krikščionių gudų nespaudė, bet dar pačiudu persikrikštijusiu bažnyčias krikščionims strūnijo. Lygia dalia paskesniai Arvydas, Tautvilas, Ingautas, Lietuvos urėdai krivičių žemėj, ne vien krikščionų nenovijo, bet jie patys, kaip viršiaus regėjom, krikščionimis tapo. Gediminas taip pat, nukariavęs ne vien juoduosius, bet ir rausvuosius gudus, tikybos krikščionų gudų negaišino, bet ją taupė ir gerbė, kaipogi Kijeve padėjo urėdu Mintautą, lietuvį krikščionį, sūnus savo Andriejų, Liubartą ir Algirdą apkrikštydinęs, Andriejų padėjo pirma urėdu Polocko, paskui Pleskavo, Liubartą apipačiaudino su krikščionka gude kunigaikštaite Polocko ir perdėjo urėdu Padaliju, o Algirdą apipačiaudinęs su Julijona, kunig.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius „Lietuvos istorijoje“ rašo, kad Tautvilas Treniotos kvietimu atvyko iš Polocko ir slapta su savaisiais rengė naują sąmokslą prieš Treniotą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 109-110
Ko galėjo tikėtis iš tų, kuriuos jis savo pavyzdžiu buvo išmokęs neištikimybės? Todėl, norėdamas sutvirtinti padėtį prieš bet kokius galimus varžovus, jis iškvietė iš Polocko savo pusbrolį Tautvilą. Šiam atvykus ir abiem pasveikinus vienam kitą, kad pašalintas bendras priešas, Tautvilas pradėjo T a u tv ila s re zg a sądėl akių tartis su Treniota m o k slą p rie š T ren io tą apie valstybės reikalus, o slapta su savaisiais regzti prieš jį naują sąmokslą.
Tautvilas, kaip pasakoja Teodoras Narbutas, su Livonijos kryžiuočiais telkęs sąjungą prieš dėdę, Rygoje atsisakė savo išpažinto tikėjimo ir Timotiejaus vardą pakeitė į vokišką Gotlibo vardą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 138
Tautvilą, svarbiausias šeimos nesantaikos kaltininkas, netekęs kantrybės dėl įvykių Pietų Rusioje, taip lėtai pasistūmėjusių, nusigavo pas Livonijos kryžiuočius ir ėmė su jais burtis į sąjungą prieš savo dėdę, be to, ten atsimetė nuo savo išpažinto tikėjimo ir Timotiejaus vardą pakeitė į vokišką — Gotlibo, kiek laiko užtruko Rygoje, kur buvo telkiami kariai jam paremti.
Tautvilas, kaip pasakoja Teodoras Narbutas, surinkęs gausius rusinų karių pulkus, įsiveržė į Lietuvos Užnerio kunigaikštystę ir ugnimi bei kalaviju sunaikino prie jo kovų su tėvyne neprisidėjusius valsčius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 139
Tautvilą, surinkęs gausius pulkus rusinu karių, įsiveržė į Lietuvos Užnerio kunigaikštystę, kur ugnimi ir kalaviju sunaikino valsčius, nepanorėjusius prisidėti prie jo kovų su tėvyne.
Iš prigimties neramų garbė trošką Tautvilą stipriai kurstė rusai.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 109-110
Ko galėjo tikėtis iš tų, kuriuos jis savo pavyzdžiu buvo išmokęs neištikimybės? Todėl, norėdamas sutvirtinti padėtį prieš bet kokius galimus varžovus, jis iškvietė iš Polocko savo pusbrolį Tautvilą. Šiam atvykus ir abiem pasveikinus vienam kitą, kad pašalintas bendras priešas, Tautvilas pradėjo T a u tv ila s re zg a sądėl akių tartis su Treniota m o k slą p rie š T ren io tą apie valstybės reikalus, o slapta su savaisiais regzti prieš jį naują sąmokslą.
Opoziciją pirmiausiai sudarė brolvaikiai – Tautvilas ir Gedvydas.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 82
Opoziciją pirmiausiai sudarė brolvaikiai – Tautvilas ir Gedvydas
Tai, ką mano broliui kunigaikščiui Tautvilai13 buvo davęs, vėl visa iš jo atėmė.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 176
Ir kiek dar vis mano draugų buvo likę, iš tų visų kunigaikštis Jogaila atėmė jų tėviškes. Tai, ką mano broliui kunigaikščiui Tautvilai13 buvo davęs, vėl visa iš jo atėmė.