Mindaugo sūnėnas Tautvilas įsitvirtino Polocke, kai Lietuvos valdžia plito Baltojoje Rusijoje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 17
Tuo pat metu Lietuvos valdžia plito ir Baltojoj Rusijoj. Polocke įsigyveno Mindaugo sūnėnas Tautvilas, Drutske antras sūnėnas Edivi das, o Vitebske jų dėdė, motinos brolis, Vikintas. Bet tos sritys vėliau vėl perėjo rusų kunigaikščių valdžion, ir Poloc kas galutinai Lietuvai buvo prijungtas tik Vytenio (1307), o Vitebskas Gedimino laikais, kai po vietinio kunigaikščio mir ties kunigaikštiją paveldėjo jo žentas.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 17
Juodąją Rusiją. Tuo pat metu\nLietuvos valdžia plito ir Baltojoj Rusijoj. Polocke įsigyveno\nMindaugo sūnėnas Tautvilas, Drutske antras sūnėnas Edivi\ndas, o Vitebske jų dėdė, motinos brolis, Vikintas.
Mindaugo sūnėnas Tautvilas įsigyveno Polocke, kai Lietuvos valdžia plito Baltojoje Rusioje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 17
Juodąją Rusiją. Tuo pat metu\nLietuvos valdžia plito ir Baltojoj Rusijoj. Polocke įsigyveno\nMindaugo sūnėnas Tautvilas, Drutske antras sūnėnas Edivi\ndas, o Vitebske jų dėdė, motinos brolis, Vikintas.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 17
Tuo pat metu Lietuvos valdžia plito ir Baltojoj Rusijoj. Polocke įsigyveno Mindaugo sūnėnas Tautvilas, Drutske antras sūnėnas Edivi das, o Vitebske jų dėdė, motinos brolis, Vikintas. Bet tos sritys vėliau vėl perėjo rusų kunigaikščių valdžion, ir Poloc kas galutinai Lietuvai buvo prijungtas tik Vytenio (1307), o Vitebskas Gedimino laikais, kai po vietinio kunigaikščio mir ties kunigaikštiją paveldėjo jo žentas.
1249 m. Mindaugas iš savo sūnėno Tautvilo atėmė valdas, o Tautvilas, remiamas Haličo-Voluinės ir Livonijos, pradėjo karą prieš Mindaugą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 27
Stiprindamas centrinę valdžią\nMindaugas 1249 m. iš žemaičių kunigaikščio Vykinto ir savo sūnėnų Tautvilo bei Gedvydo atėmė jų valdas. Šie,\nremiami Haličo-Voluinės ir Livonijos, pradėjo karą prieš Mindaugą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 27
Stiprindamas centrinę valdžią\nMindaugas 1249 m. iš žemaičių kunigaikščio Vykinto ir savo sūnėnų Tautvilo bei Gedvydo atėmė jų valdas. Šie,\nremiami Haličo-Voluinės ir Livonijos, pradėjo karą prieš Mindaugą.
Tautvilas Treniotos kvietimu atvyko iš Polocko ir slapta su savaisiais rengė naują sąmokslą prieš Treniotą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 109-110
Ko galėjo tikėtis iš tų, kuriuos jis savo pavyzdžiu bu\nvo išmokęs neištikimybės? Todėl, norėdamas sutvir\ntinti padėtį prieš bet kokius galimus varžovus, jis iš\nkvietė iš Polocko savo pusbrolį Tautvilą. Šiam atvykus\nir abiem pasveikinus vienam kitą, kad pašalintas bend\nras priešas, Tautvilas pradėjo\nT a u tv ila s\nre zg a\nsą-\ndėl akių tartis su Treniota\nm o k slą p rie š T ren io tą\napie valstybės reikalus, o\nslapta su savaisiais regzti\nprieš jį naują sąmokslą.
Danielius išsiuntė Tautvilą su rusų ir polovcų pagalba, o vėliau Tautvila su belaisviais nuvyko į Rygą ir buvo pakrikštytas.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 49
Danielius iš siuntė Tautvilą ", ir jam į pagalbą— rusus bei polovie- čius, ir jie ilgai kariavo vieni su kitais. Iš ten Tautvilą su Danieliui skirtais belaisviais nu vyko į Rygą. Rygiečiai jį priėmė su didžiausia iškilme, ir jis buvo pakrikštytas.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 49
Danielius iš siuntė Tautvilą ", ir jam į pagalbą— rusus bei polovie- čius, ir jie ilgai kariavo vieni su kitais. Iš ten Tautvilą su Danieliui skirtais belaisviais nu vyko į Rygą. Rygiečiai jį priėmė su didžiausia iškilme, ir jis buvo pakrikštytas.
Lietuvos metraštis Tautvilą įvardija penktuoju Kęstučio sūnumi ir priskiria prie jaunų, dalių negavusių mirusių sūnų.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 50
Ir savo dievams tarnavo, ir degino mirusiųjų kūnus, ir savo pagonybę viešai išpažino. Tautvilos išpažinties klausė Rygos vyskupas22 ir [katedros] klebonas; gailėjosi jo, žinodami, kad jeigu Tautvilą nebūtų išvarytas iš Lietuvos žemės, jis būtų jų rankose, ir [lietuviai), nors ir nenorėdami, būtų krikštą priėmę. Visa tai padarė, kad Lietuva netapo krikščioniška.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 50
Ir savo dievams tarnavo, ir degino mirusiųjų kūnus, ir savo pagonybę viešai išpažino. Tautvilos išpažinties klausė Rygos vyskupas22 ir [katedros] klebonas; gailėjosi jo, žinodami, kad jeigu Tautvilą nebūtų išvarytas iš Lietuvos žemės, jis būtų jų rankose, ir [lietuviai), nors ir nenorėdami, būtų krikštą priėmę. Visa tai padarė, kad Lietuva netapo krikščioniška.
Tautvilas, pareiškęs, kad svarbiam reikalui aptarti reikia laiko, paprašė viską atidėti dėl karo su kryžiuočiais.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 510
Karalius, g erai žinodamas, kiek rū pesčių jo tėvui sukėlė šitaip valdomos Lietuvos žemės, nutarė atm esti šį siūlym ą, nes su tik d am as užkirstų, ko gero, savo sūnum s k elią į Lietuvos sostą, tačiau atvi rai nieko n esak ė, n en o rėd am as p erd au g ankstyvu at sakymu jų erzin ti, ir slėp ė šird ies g ilum o je savo tik ru s sumanymus, g an a tolim us jų reikalavimams. P areiškęs, k ad tokiam sv arb iam re ik a lu i a p ta rti bei d eram ai jį išn ag rin ėti re ik ia laiko, o jo d a b a r trū k sta d ėl k a r o s u kryžiuočiais, jis p ap rašė viską atidėti. Šiuo būdu iš vengęs k ai k u rių v ald in g ų v y rų jam p asp ę stų pinklių, jis p a tra u k ė į P rūsiją, tačiau , g av ęs žinią ap ie motinos mirtį, sugrįžo iš to žygio ir K aune p ra le id o rudenį, ta r pais sielvartą ramindamas m edžioklėm is, tarpais lanky damas L ietu v o je sk itų būrius, atsių stu s p ad ė ti k o v o ti prieš kryžiuočius.
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Rygos vyskupas ir klebonas klausė Tautvilos išpažinties ir siejo jo padėtį su Lietuvos krikšto galimybe.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 50
Ir savo dievams tarnavo, ir degino mirusiųjų kūnus, ir savo pagonybę viešai išpažino. Tautvilos išpažinties klausė Rygos vyskupas22 ir [katedros] klebonas; gailėjosi jo, žinodami, kad jeigu Tautvilą nebūtų išvarytas iš Lietuvos žemės, jis būtų jų rankose, ir [lietuviai), nors ir nenorėdami, būtų krikštą priėmę. Visa tai padarė, kad Lietuva netapo krikščioniška.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 50
Ir savo dievams tarnavo, ir degino mirusiųjų kūnus, ir savo pagonybę viešai išpažino. Tautvilos išpažinties klausė Rygos vyskupas22 ir [katedros] klebonas; gailėjosi jo, žinodami, kad jeigu Tautvilą nebūtų išvarytas iš Lietuvos žemės, jis būtų jų rankose, ir [lietuviai), nors ir nenorėdami, būtų krikštą priėmę. Visa tai padarė, kad Lietuva netapo krikščioniška.
Tautvilas buvo | šiaurę nuo Naugarduko vaivadijos sienos.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 196
10 Kaldanovas — dabar BTSR Minsko sr. miestas Dzeržinskas. \nXVI a. buvo | šiaurę nuo Naugarduko vaivadijos sienos. Vieto\nvardis primena totorių-mongolų chano Batu karvedį Kaidaną.
Tautvilas, nenorėdamas atvirai atmesti siūlymo dėl Lietuvos žemių, paprašė svarstymą atidėti dėl karo su kryžiuočiais.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 510
Karalius, g erai žinodamas, kiek rū pesčių jo tėvui sukėlė šitaip valdomos Lietuvos žemės, nutarė atm esti šį siūlym ą, nes su tik d am as užkirstų, ko gero, savo sūnum s k elią į Lietuvos sostą, tačiau atvi rai nieko n esak ė, n en o rėd am as p erd au g ankstyvu at sakymu jų erzin ti, ir slėp ė šird ies g ilum o je savo tik ru s sumanymus, g an a tolim us jų reikalavimams. P areiškęs, k ad tokiam sv arb iam re ik a lu i a p ta rti bei d eram ai jį išn ag rin ėti re ik ia laiko, o jo d a b a r trū k sta d ėl k a r o s u kryžiuočiais, jis p ap rašė viską atidėti. Šiuo būdu iš vengęs k ai k u rių v ald in g ų v y rų jam p asp ę stų pinklių, jis p a tra u k ė į P rūsiją, tačiau , g av ęs žinią ap ie motinos mirtį, sugrįžo iš to žygio ir K aune p ra le id o rudenį, ta r pais sielvartą ramindamas m edžioklėm is, tarpais lanky damas L ietu v o je sk itų būrius, atsių stu s p ad ė ti k o v o ti prieš kryžiuočius.
Iš Vytauto brolio Tautvilos buvo atimtas Naugardukas, o iš kunigaikščio Jono Algimantaičio — jo Alšėnai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 311
Dalis jo šalininkų\nbuvo sumesti į kalėjimą. Iš Vytauto brolio Tautvilos buvo atimtas\nNaugardukas, o iš kunigaikščio Jono Algimantaičio — jo Alšėnai.\nŠis nuo 1382 m.
Lietuvos kunigaikštis Tautvilas, Kęstučio sūnus ir Vytauto brolis, žuvo prie Vilniaus, pakirstas šūvio.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 142-143
- • — \n126\n\n## Puslapis 143\n\nIl KNYGA\npo įtemptos, tačiau perniek nuėjusios, pilies apsupties, kry\nžiuočiai galop atsitraukė ir, palikę Vilnių, kraštą ugnimi ir \nkalaviju nusiaubę, grįžo į Prūsiją ir Livoniją. Puolėjų nuos\ntoliai buvo irgi ne mažesni; be daugybės nukautų karių, prie \nVilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis, Kęstu\nčio sūnus, Vytauto tikras brolis Tautvilas ir Hohenšteino gra\nfas Algardas34. Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika\n34\nStrijkovskis prie nukautų tos \napsupties metu priskiria Nariman\ntą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasi\nmanytą pasakojimą: „Narimantas, \nPinsko kunigaikštis, Jogailos tikras \nbrolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis \nsu Lietuva ir Rusia gindamas ėjo į \npagalbą nuo vienų prie kitų, buvo \nkažkokio vokiečio riterio, ne pras\nčioko, iš Vytauto pusės, iškviestas \nstoti vienas prieš vieną, o kai abu iš \nmūšio lauko atjoję į pievą narsiai su\nkryžiavo ietis, ir pats Narimantas, \nnuo žirgo nublokštas, buvo sučiup\ntas ir atvestas pas Vytautą, pastara\nsis aną be gailesčio įsakė už kojų ant \nvinkšnos šakos pakarti lankoje, tarp \nvokiečių patrankų ir šaudyklių, o \npatį mirtinai iš lanko paleista strėle \npervėrė, pamindamas deramas pus\nbroliui, riteriui kunigaikščiui, prie\ndermes/7 Knyga XIII, p.
Prie Vilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis Tautvilas, Kęstučio sūnus ir Vytauto brolis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 142-143
- • — \n126\n\n## Puslapis 143\n\nIl KNYGA\npo įtemptos, tačiau perniek nuėjusios, pilies apsupties, kry\nžiuočiai galop atsitraukė ir, palikę Vilnių, kraštą ugnimi ir \nkalaviju nusiaubę, grįžo į Prūsiją ir Livoniją. Puolėjų nuos\ntoliai buvo irgi ne mažesni; be daugybės nukautų karių, prie \nVilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis, Kęstu\nčio sūnus, Vytauto tikras brolis Tautvilas ir Hohenšteino gra\nfas Algardas34. Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika\n34\nStrijkovskis prie nukautų tos \napsupties metu priskiria Nariman\ntą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasi\nmanytą pasakojimą: „Narimantas, \nPinsko kunigaikštis, Jogailos tikras \nbrolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis \nsu Lietuva ir Rusia gindamas ėjo į \npagalbą nuo vienų prie kitų, buvo \nkažkokio vokiečio riterio, ne pras\nčioko, iš Vytauto pusės, iškviestas \nstoti vienas prieš vieną, o kai abu iš \nmūšio lauko atjoję į pievą narsiai su\nkryžiavo ietis, ir pats Narimantas, \nnuo žirgo nublokštas, buvo sučiup\ntas ir atvestas pas Vytautą, pastara\nsis aną be gailesčio įsakė už kojų ant \nvinkšnos šakos pakarti lankoje, tarp \nvokiečių patrankų ir šaudyklių, o \npatį mirtinai iš lanko paleista strėle \npervėrė, pamindamas deramas pus\nbroliui, riteriui kunigaikščiui, prie\ndermes/7 Knyga XIII, p.
Ly gia dalia paskesniai Arvydas, Tautvilas, Ingautas, Lietuvos urėdai krivičių žemėj, ne vien krikščionų nenovijo, bet jie patys, kaip viršiaus regėjom, krikš čionimis tapo.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 569
Regėjom jau, jog pirm 100 metų Lietuvos urėdas Polocke Ginvila ir jo sūnus Baras ne vien tenai krikščionių gudų nespaudė, bet dar pačiudu per sikrikštijusiu bažnyčias krikščionims strūnijo. Ly gia dalia paskesniai Arvydas, Tautvilas, Ingautas, Lietuvos urėdai krivičių žemėj, ne vien krikščionų nenovijo, bet jie patys, kaip viršiaus regėjom, krikš čionimis tapo. Gediminas taip pat, nukariavęs ne vien juoduosius, bet ir rausvuosius gudus, tikybos krikščionų gudų negaišino, bet ją taupė ir gerbė, kaipogi Kijeve padėjo urėdu Mintautą, lietuvį krikš čionį, sūnus savo Andriejų, Liubartą ir Algirdą ap- krikštydinęs, Andriejų padėjo pirma urėdu Po locko, paskui Pleskavo, Liubartą apipačiaudino su krikščionka gude kunigaikštaite Polocko ir perdė jo urėdu Padaliju, o Algirdą apipačiaudinęs su Ju lijona, kunig.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius „Lietuvos istorijoje“ rašo, kad Tautvilas Treniotos kvietimu atvyko iš Polocko ir slapta su savaisiais rengė naują sąmokslą prieš Treniotą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 109-110
Ko galėjo tikėtis iš tų, kuriuos jis savo pavyzdžiu bu\nvo išmokęs neištikimybės? Todėl, norėdamas sutvir\ntinti padėtį prieš bet kokius galimus varžovus, jis iš\nkvietė iš Polocko savo pusbrolį Tautvilą. Šiam atvykus\nir abiem pasveikinus vienam kitą, kad pašalintas bend\nras priešas, Tautvilas pradėjo\nT a u tv ila s\nre zg a\nsą-\ndėl akių tartis su Treniota\nm o k slą p rie š T ren io tą\napie valstybės reikalus, o\nslapta su savaisiais regzti\nprieš jį naują sąmokslą.
Tautvilas, kaip pasakoja Teodoras Narbutas, su Livonijos kryžiuočiais telkęs sąjungą prieš dėdę, Rygoje atsisakė savo išpažinto tikėjimo ir Timotiejaus vardą pakeitė į vokišką Gotlibo vardą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 138
Tautvilą, svarbiausias šeimos nesantaikos kal\ntininkas, netekęs kantrybės dėl įvykių Pietų Rusioje, taip \nlėtai pasistūmėjusių, nusigavo pas Livonijos kryžiuočius \nir ėmė su jais burtis į sąjungą prieš savo dėdę, be to, ten \natsimetė nuo savo išpažinto tikėjimo ir Timotiejaus vardą \npakeitė į vokišką — Gotlibo, kiek laiko užtruko Rygoje, \nkur buvo telkiami kariai jam paremti.
Tautvilas, kaip pasakoja Teodoras Narbutas, surinkęs gausius rusinų karių pulkus, įsiveržė į Lietuvos Užnerio kunigaikštystę ir ugnimi bei kalaviju sunaikino prie jo kovų su tėvyne neprisidėjusius valsčius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 139
Tautvilą, surinkęs gau\nsius pulkus rusinu karių, įsiveržė į Lietuvos Užnerio ku\nnigaikštystę, kur ugnimi ir kalaviju sunaikino valsčius, \nnepanorėjusius prisidėti prie jo kovų su tėvyne.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
Pirmas — Vytautas2 6 , o kai krikštijosi pravos lavu, buvo jam duotas Jurgio vardas, o kai priėmė len kų tikėjimo krikštą, jam davė Aleksandro vardą2 7 . Antras — jo brolis kunigaikštis Andrius Kuprys2 8 , ku ris kunigaikščiavo Polocke; trečias — 2ygimantas 2 9 , ketvirtas — Patrikas 3 0 , penktas — Tautvilą 3 I, šeštas — Vaidotas3 2 ; jie visi trys mirė, jauni būdami, negavę dalių 3 3 . Labiausiai 3 4 iš visų savo sūnų didysis kunigaikštis Algirdas mylėjo savo sūnų Jogailą, o didysis kunigaikš tis Kęstutis — savo sūnų Vytautą, ir, dar gyvi būdami, nutarė, kad anuodu bus jų įpėdiniais didžiųjų kuni- Lietuvi (M itu 81 ## Puslapis 77 gailesčių soste.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 196
10 Kaldanovas — dabar BTSR Minsko sr. miestas Dzeržinskas. \nXVI a. buvo | šiaurę nuo Naugarduko vaivadijos sienos. Vieto\nvardis primena totorių-mongolų chano Batu karvedį Kaidaną.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 142-143
- • — \n126\n\n## Puslapis 143\n\nIl KNYGA\npo įtemptos, tačiau perniek nuėjusios, pilies apsupties, kry\nžiuočiai galop atsitraukė ir, palikę Vilnių, kraštą ugnimi ir \nkalaviju nusiaubę, grįžo į Prūsiją ir Livoniją. Puolėjų nuos\ntoliai buvo irgi ne mažesni; be daugybės nukautų karių, prie \nVilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis, Kęstu\nčio sūnus, Vytauto tikras brolis Tautvilas ir Hohenšteino gra\nfas Algardas34. Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika\n34\nStrijkovskis prie nukautų tos \napsupties metu priskiria Nariman\ntą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasi\nmanytą pasakojimą: „Narimantas, \nPinsko kunigaikštis, Jogailos tikras \nbrolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis \nsu Lietuva ir Rusia gindamas ėjo į \npagalbą nuo vienų prie kitų, buvo \nkažkokio vokiečio riterio, ne pras\nčioko, iš Vytauto pusės, iškviestas \nstoti vienas prieš vieną, o kai abu iš \nmūšio lauko atjoję į pievą narsiai su\nkryžiavo ietis, ir pats Narimantas, \nnuo žirgo nublokštas, buvo sučiup\ntas ir atvestas pas Vytautą, pastara\nsis aną be gailesčio įsakė už kojų ant \nvinkšnos šakos pakarti lankoje, tarp \nvokiečių patrankų ir šaudyklių, o \npatį mirtinai iš lanko paleista strėle \npervėrė, pamindamas deramas pus\nbroliui, riteriui kunigaikščiui, prie\ndermes/7 Knyga XIII, p.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 17
Juodąją Rusiją. Tuo pat metu\nLietuvos valdžia plito ir Baltojoj Rusijoj. Polocke įsigyveno\nMindaugo sūnėnas Tautvilas, Drutske antras sūnėnas Edivi\ndas, o Vitebske jų dėdė, motinos brolis, Vikintas.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Iš prigimties neramų garbė trošką Tautvilą stipriai kurstė rusai. Argi jis galės i i i leisti, kad Lietuva, neseniai priėmusi krikščionybę, bū tų slegiama pragaištingo jungo, uždėto stabmeldžių val dovo? Kodėl jis nepaisąs rusų siekimų? Kodėl nekrei piąs dėmesio į privilegijas Vaišvilko, teisėto lietuvių valdovo, kuris visas valdžios teises pagrįstai sau prisi- skirįąs? Vaišvilkas mat, pasipiktinęs savo tėvo Min daugo atsimetimu nuo krikščionių tikybos, pabėgo pas rusus, kur kitados gyveno kaip įkaitas.
Susietas teiginys: t-008
Susieti teiginiai: t-008
Šaltinis: 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija
Opoziciją pirmiausiai sudarė brolvaikiai – Tautvilas ir Gedvydas