Per puolimą sučiuptas lietuvių vadas Sudimantas prūsų buvo nuteistas pakarti kaip išdavikas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 154
Tačiau veltui Švit rigaila ėmėsi tos suktybės; mat vienas vienuolis, kuriam buvo patikėta paslaptis, ją išdavė pilies įgulos vadui, tad ir šį kartą visos pastangos užimti Vilnių nuėjo perniek, o Švitrigaila su didžiuoju magistru turėjo nutraukti apgul tį54. Vienas tik Sudimantas, lietuvių vadas, sučiuptas per puolimą, tapo tarsi koks atpildas prūsams už triūsą ir išlai das, dykai eikvotas, tad gavę progą pagiežą išlieti, atsigriebė nuteisdami jį pakarti kaip išdaviką. Vilniaus apylinkės, ke turių mylių nuotoliu buvo priešo ligi paskutiniųjų nunio kotos, ir tik tada didysis magistras įsakė trauktis.
Sudimantas vadovavo pilies sargybai ir sutrukdė Vytauto šalininkams užimti Vilnių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 133
Pastarieji, gurguolei atvykus iki Žemu tinės pilies, turėjo ją užimti, mat menkai teapsaugota ji buvo, ir atiduoti į Vytauto rankas, kuris manė suskubsiąs su savo kariais. Rogėse pasislėpusiems žmonėms pavyko patekti į pilį, bet sargybai vadovavęs Sudimantas, perspėtas gyven tojų, davė atkirtį, visas tas pastangas užimti Vilnių niekais pavertė anksčiau negu suspėjo Vytautas su kariauna19. Ne paisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 me tams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, ku rios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jad vygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina mies tu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, šv.
Teodoras Narbutas Sudimantą apibūdina kaip aukštos kilmės lietuvių didiką ir Eišiškių tėvonį.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 304
Vytauto liudininkais dalyvavo: Naugarduko kuni gaikštis Jurgis ir Drucko kunigaikštis Levas, taip pat aukštos kilmės lietuvis didikas Sudimantas, Eišiškių tėvonis ir dauge lis kitų riterių luomo lietuvių ir
Senoji Prūsijos kronika Sudimantą vadino Vytauto svainiu, o Teodoras Narbutas spėjo, kad juos siejo giminystė.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 314
Senoji Prūsijos kronika skelbia Sudimantą buvus Vytauto svainiu, tik riausiai tarp jų buvo kokia giminystė.
Teodoras Narbutas aprašo Sudimantą kaip Vytauto svainį ir kadaise jo bičiulį emigracijoje; mūšyje prie Paparčių jis pateko į nelaisvę ir buvo pakartas už kojų.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 437
Pagaliau kryžiuočių armija prasibrovė į lygesnę vietą, prie Pa parčių. Ten buvo prieita iki mūšio, per kurį nelaisvėn buvo paimtas Sudimantas, Vytauto svainis ir kadaise jo bičiulis emig racijoje, įsiminęs vokiečiams dėl klastingos apgaulės. Didysis magistras surengė aukščiausio rango pareigūnų teismą, kurio nuosprendžiu Sudimantas buvo pakartas už kojų.
Sudimantas dokumente įvardijamas kaip svainis ir siejamas su Vėžiške, kurią Teodoras Narbutas atsargiai tapatina su Eišiškėmis.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 525-526
Tam reikalui atminti, kad tvirtai ir nepažeidžiamai galiotų amžiais, mes, aukščiau minėtieji, Trakų 527 I kunigaikštis Vygandas ir Naugarduko kunigaikštis Jurgis, mū sų brolio sūnus (Jurgis Lengvenaitis, sūnus kunigaikščio, Nau- garde paskelbto didžiuoju. - T. N.) Drucko kunigaikštis Levas, mūsų svainis, Sudimantas iš Vėžiškės (Eišiškių? -T. N), įsakė me mūsų antspaudus prikabinti