Asmuo

Spera

5 teiginiai5 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 teiginių

t-001vidutinis

Spera valdė žemes tarp Nevėžio, Šventosios ir Širvintos upių ir prie didžiulio ežero pastatė pilį.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 61

Tas miestas su pilimi, įkūrėjo atminimui pavadintas Kaunu, po šiai dienai tebėra vienas iš žymiausių Lietuvoje. Spera, trečiasis sūnus, nukeliavęs gerokai į rytus, valdė žemes tarp Nevėžio, Šventosios ir Širvintos upių, pastatė prie didžiulio ežero pilį. Vieta ir dabar nuo įkūrėjo vardo Spera vadinama.
t-002vidutinis

Lietuvos metraštis Sperą vaizduoja kaip ilgai valdžiusį, valdiniams gerą valdovą, kuris mirė nepalikęs įpėdinių.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 41

Ir viešpatavo Spera daugelį metų, buvo geras savo valdiniams, paskui mirė, nepalikęs įpėdinių. Valdiniai, jį mylėjusieji, jo atminimui romėnų papročiu pastatė stabą ir praminė jį Spera. O paskui tie žmonės, gyvenantys aplinkui, ėmė jam atnašauti aukas ir laikyti jį dievu.
t-003vidutinis

Apie Speros paminėtinus darbus vėlesnės kartos, Kojelavičiaus teigimu, nežinojo.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 62

Kokius jis nuveikė paminėtinus darbus, vėlesnės kartos nežino. Gyvas būdamas, nusprendė nepalikti po mirties sūnums paveldimo neapykantos šaltinio, todėl pasistengė laiku padalyti valdžią. Kernusijui, arba Kerniui, atidavė valdyti Lietuvos žemes tarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos, o jaunėliui Gimbutui paskyrė Žemaitiją.
t-004vidutinis

Netrukus Spera, likęs bevaikis, baigė savo gyve nimo dienas.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 170

Netrukus Spera, likęs bevaikis, baigė savo gyvenimo dienas. Jo pelenus priglaudė žemė prie Speros ežero, ten, kur ir buvo pastatytas jam paminklas, kurį žmonių meilė sudievino.
t-210402vidutinis

Spera valdė daugelį metų ir mirė nepalikęs įpėdinių.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 41

Ir viešpatavo Spera daugelį metų, buvo geras savo valdiniams, paskui mirė, nepalikęs įpėdinių. Valdiniai, jį mylėjusieji, jo atminimui romėnų papročiu pastatė stabą ir praminė jį Spera. O paskui tie žmonės, gyvenantys aplinkui, ėmė jam atnašauti aukas ir laikyti jį dievu.