Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
5 teiginiai5 įrašai0 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–5 iš 5 teiginių
Spera valdė žemes tarp Nevėžio, Šventosios ir Širvintos upių ir prie didžiulio ežero pastatė pilį.
PDF 61
Tas miestas su pilimi, įkūrėjo atminimui pavadintas Kaunu, po šiai dienai tebėra vienas iš žymiausių Lietuvoje. Spera, trečiasis sūnus, nukeliavęs gerokai į rytus, valdė žemes tarp Nevėžio, Šventosios ir Širvintos upių, pastatė prie didžiulio ežero pilį. Vieta ir dabar nuo įkūrėjo vardo Spera vadinama.
Lietuvos metraštis Sperą vaizduoja kaip ilgai valdžiusį, valdiniams gerą valdovą, kuris mirė nepalikęs įpėdinių.
PDF 41
Ir viešpatavo Spera daugelį metų, buvo geras savo valdiniams, paskui mirė, nepalikęs įpėdinių. Valdiniai, jį mylėjusieji, jo atminimui romėnų papročiu pastatė stabą ir praminė jį Spera. O paskui tie žmonės, gyvenantys aplinkui, ėmė jam atnašauti aukas ir laikyti jį dievu.
Apie Speros paminėtinus darbus vėlesnės kartos, Kojelavičiaus teigimu, nežinojo.
PDF 62
Kokius jis nuveikė paminėtinus darbus, vėlesnės kartos nežino. Gyvas būdamas, nusprendė nepalikti po mirties sūnums paveldimo neapykantos šaltinio, todėl pasistengė laiku padalyti valdžią. Kernusijui, arba Kerniui, atidavė valdyti Lietuvos žemes tarp Neries, Nevėžio ir Dauguvos, o jaunėliui Gimbutui paskyrė Žemaitiją.
Netrukus Spera, likęs bevaikis, baigė savo gyve nimo dienas.
PDF 170
Netrukus Spera, likęs bevaikis, baigė savo gyvenimo dienas. Jo pelenus priglaudė žemė prie Speros ežero, ten, kur ir buvo pastatytas jam paminklas, kurį žmonių meilė sudievino.
Spera valdė daugelį metų ir mirė nepalikęs įpėdinių.
PDF 41
Ir viešpatavo Spera daugelį metų, buvo geras savo valdiniams, paskui mirė, nepalikęs įpėdinių. Valdiniai, jį mylėjusieji, jo atminimui romėnų papročiu pastatė stabą ir praminė jį Spera. O paskui tie žmonės, gyvenantys aplinkui, ėmė jam atnašauti aukas ir laikyti jį dievu.