Sofijos, Maskvos kunigaikštienės, vardu buvo įteiktas protestas prieš Žemaitijos atidavimą Ordinui po jos tėvo mirties.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 149
Juo labiau, kad kartu su juo Žemaičių bajorai įteikė Vytauto\ndukters Sofijos (Maskvos kunigaikštienės) ir Jogailos dukters\nJadvygos (Lenkų karalaitės) vardu protestą prieš Žemaičių\nkrašto atidavimą Ordinui po jų tėvų mirties.
Po vyro mirties Sofija prašė Vytauto paimti jos sūnų Vosylių II globon ir palikti jam valstybę.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 156
Vytautas ruošėsi gerai juos nubausti. Bet dar Minske jį sutiko duktė Sofija, Maskvos kunigaikštienė su nepilnamečiu savo sūnumi Vosylių II ir, pildydama savo mirusio vyro valią, prašė paimti sūnų savo globon, paliekant jam jo valstybę^2 ).
Žemaičių bajorai Sofijos ir Jogailos dukters Jadvygos vardu įteikė protestą prieš Žemaičių krašto atidavimą Ordinui po jų tėvų mirties.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 149
Ordino pasiuntinys, žinoma, jo nepriėmė. Juo labiau, kad kartu su juo Žemaičių bajorai įteikė Vytauto dukters Sofijos (Maskvos kunigaikštienės) ir Jogailos dukters Jadvygos (Lenkų karalaitės) vardu protestą prieš Žemaičių krašto atidavimą Ordinui po jų tėvų mirties. Prie šio teisėtų įpėdinių veto pridėjo savo žodį ir Žemaičių bajorai, pasisaky dami neužleisią niekam savo krašto.
Jogaila, varžydamas Vytautą, be jo sutikimo uždraudė išleisti Sofiją už Maskvos kunigaikščio.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 54
Bet Jo\ngaila, tarytum pasityčiodamas iš tokių Vytauto reikalavimų,\nėmė jį persekioti ir visaip varžyti: be jo sutikimo uždraudė jam\nsavo dukterį Sofiją išleisti už Maskvos kunigaikščio; ėmė se\nkioti kiekvieną jo žingsnį, gaudyti jo bajorus ir torturuoti, kad\nsužinotų ką Vytautas mąsto
Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Maskvos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 53
1387 m. apsilankė jis Vytauto dvare Lucke. Čia jie padarė su\ntartį. Kad ji būtų tvirtesnė, būsimas Maskvos viešpats turėjo\nvesti Vytauto dukterį Sofiją. Tai buvo pirmas nelegalus Vytau\nto žingsnis, nukreiptas prieš lenkus ir jų valdovą Jogailą, ir be\njo žinios buvo slapta pasiųsta Vytauto delegacija galutinai baigti\nderybas su Maskva.
Sofija, Vytauto duktė, tekėjo už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus, o Vytautas Marienburge surengė jai dideles palydėtuves.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 324-325
Priėmus nutarimą, ieškota žmogaus, kuriam be\npavojaus galima būtų patikėti šią slaptą užduotį, mat jis\nturėtų kryžiuočiams nekelti įtarimo ir Vytautui žadinti\npasitikėjimą; karaliaus pasiuntinybei pas Vytautą va\ndovauti galop parinko Henriką, mozūrų kunigaikščio\nZemovito sūnų, neseniai vainikuotą Plocko vyskupu.\nJo atvykimas (tiesą sakant,\nP a šn e n k a m a s m o zū rų\ndaug kas manė, jog dėl gi-\nk u n ig a ik štis\nH enri-\nminystės jis gali likti nepas-\nk a s\ntebėtas) anaiptol negalėjo ne\nsukelti kryžiuočiams įtarimo,\ntačiau tuo pat metu Vytautas Marienburge surengė sa\nvo dukteriai Sofijai, tekančiai už Maskvos kunigaikščio\nVasilijaus, dideles palydėtuves. Visi manė, jog su kitais\nkunigaikščiais į vestuvių iškilmes atvyko ir Henrikas,\nVytauto žmonos Onos brolis.