Sofijos, Maskvos kunigaikštienės, vardu buvo įteiktas protestas prieš Žemaitijos atidavimą Ordinui po jos tėvo mirties.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 149
Juo labiau, kad kartu su juo Žemaičių bajorai įteikė Vytauto dukters Sofijos (Maskvos kunigaikštienės) ir Jogailos dukters Jadvygos (Lenkų karalaitės) vardu protestą prieš Žemaičių krašto atidavimą Ordinui po jų tėvų mirties.
Po vyro mirties Sofija prašė Vytauto paimti jos sūnų Vosylių II globon ir palikti jam valstybę.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 156
Vytautas ruošėsi gerai juos nubausti. Bet dar Minske jį sutiko duktė Sofija, Maskvos kunigaikštienė su nepilnamečiu savo sūnumi Vosylių II ir, pildydama savo mirusio vyro valią, prašė paimti sūnų savo globon, paliekant jam jo valstybę^2 ).
Žemaičių bajorai Sofijos ir Jogailos dukters Jadvygos vardu įteikė protestą prieš Žemaičių krašto atidavimą Ordinui po jų tėvų mirties.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 149
Ordino pasiuntinys, žinoma, jo nepriėmė. Juo labiau, kad kartu su juo Žemaičių bajorai įteikė Vytauto dukters Sofijos (Maskvos kunigaikštienės) ir Jogailos dukters Jadvygos (Lenkų karalaitės) vardu protestą prieš Žemaičių krašto atidavimą Ordinui po jų tėvų mirties. Prie šio teisėtų įpėdinių veto pridėjo savo žodį ir Žemaičių bajorai, pasisakydami neužleisią niekam savo krašto.
Jogaila, varžydamas Vytautą, be jo sutikimo uždraudė išleisti Sofiją už Maskvos kunigaikščio.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 54
Bet Jogaila, tarytum pasityčiodamas iš tokių Vytauto reikalavimų, ėmė jį persekioti ir visaip varžyti: be jo sutikimo uždraudė jam savo dukterį Sofiją išleisti už Maskvos kunigaikščio; ėmė sekioti kiekvieną jo žingsnį, gaudyti jo bajorus ir torturuoti, kad sužinotų ką Vytautas mąsto
Bėgdamas iš totorių nelaisvės, Maskvos kunigaikščio sūnus Vosylius, apsilankęs pas Vytautą Lucke, susižadėjo su jo dukteria Sofija.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 53
1387 m. apsilankė jis Vytauto dvare Lucke. Čia jie padarė sutartį. Kad ji būtų tvirtesnė, būsimas Maskvos viešpats turėjo vesti Vytauto dukterį Sofiją. Tai buvo pirmas nelegalus Vytauto žingsnis, nukreiptas prieš lenkus ir jų valdovą Jogailą, ir be jo žinios buvo slapta pasiųsta Vytauto delegacija galutinai baigti derybas su Maskva.
Sofija, Vytauto duktė, tekėjo už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus, o Vytautas Marienburge surengė jai dideles palydėtuves.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 324-325
Priėmus nutarimą, ieškota žmogaus, kuriam be pavojaus galima būtų patikėti šią slaptą užduotį, mat jis turėtų kryžiuočiams nekelti įtarimo ir Vytautui žadinti pasitikėjimą; karaliaus pasiuntinybei pas Vytautą vadovauti galop parinko Henriką, mozūrų kunigaikščio Zemovito sūnų, neseniai vainikuotą Plocko vyskupu. Jo atvykimas (tiesą sakant, P a šn e n k a m a s m o zū rų daug kas manė, jog dėl gik u n ig a ik štis H enriminystės jis gali likti nepask a s tebėtas) anaiptol negalėjo nesukelti kryžiuočiams įtarimo, tačiau tuo pat metu Vytautas Marienburge surengė savo dukteriai Sofijai, tekančiai už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus, dideles palydėtuves. Visi manė, jog su kitais kunigaikščiais į vestuvių iškilmes atvyko ir Henrikas, Vytauto žmonos Onos brolis.