Magistras Henrikas paragino maršalą Šindekopfą vėl žygiuoti į Lietuvą, kad būtų ginama Gotesverderio pilis. Šindekopfas su kariuomene patraukė prie Bajorų pilaitės ir netrukus ją užgrobė. Magistras Henrikas, grįžęs į Prūsiją, paragino kariuomenės vadą Šindekopfą vėl žygiuoti į Lietuvą ginti naujos pilies.
Šią naują pilį, esančią per vieną mylią nuo Kauno, pavadino Gotesverderiu. Įkurdinęs čia K ry žiu o č ia i p a sta to stiprią įgulą, magistras HenL ie tu v o je p ilį rikas su likusia kariuomene patraukė krašto niokoti. Sugrįžęs po to į Prūsiją, paragino maršalą Šindekopfą, neseniai sutelktos kariuomenės vadą, vėl žygiuoti į Lietuvą— ir tam, kad nauja pilis būtų geriau ginama, ir tam, kad priešas, nuniokojus jo valdas, būtų toliau nustumtas.
Mat Algirdas ir Kęstutis, suprasdami, jog ši prie pat Kauno esanti pilis — nelyginant žaboklės, uždėtos A lg ird a s su griau n a Lietuvai, nutarė trūks plyš k ry žiu o č ių p ilį ją sunaikinti ir po ištisas penkias savaites užtrukusių atkaklių antpuolių galop ją užėmė ir sugriovė ligi pamatų. Nuliūdęs ir pasipiktinęs Šindekopfas patraukė su kariuomene prie Bajorų pilaitės ir netrukus ją užgrobė. Kęstutis gal dėl to, kad mažai turėjo kovai pasirengusių karių, o gal dėl kitos priežasties daugiau grasino užpulsiąs bei gyrėsi susidorosiąs, nei iš tiesų puolė.
Šią naują pilį, esančią per vieną mylią nuo Kauno, pavadino Gotesverderiu. Įkurdinęs čia K ry žiu o č ia i p a sta to stiprią įgulą, magistras HenL ie tu v o je p ilį rikas su likusia kariuomene patraukė krašto niokoti. Sugrįžęs po to į Prūsiją, paragino maršalą Šindekopfą, neseniai sutelktos kariuomenės vadą, vėl žygiuoti į Lietuvą— ir tam, kad nauja pilis būtų geriau ginama, ir tam, kad priešas, nuniokojus jo valdas, būtų toliau nustumtas.