asmuo

Simonas Rozenbaumas

3 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001

Simonas Rozenbaumas buvo Lietuvos delegacijos narys žydas, kurio argumentais lietuviai rėmėsi derybose su Sovietų Rusija.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 167

Galima sakyti, kad dvi svarbiausios užsienio politikos problemos – Vilniaus ir Klaipėdos, – lėmė ir Lietuvos žydų bei lenkų padėtį. Netu- rinčią savo stiprios vadovaujančios vidurinės klasės, nedidelę lietuvių inteligentijos grupę domino žydų parama, ypač jeigu Lietuva atsikurtų su sostine Vilniumi. Žydų miesto bendruomenės ir jų prekybos, finan- sų pajėgų parama dar nelietuviškuose miestuose buvo svarbi ir vidaus, ir užsienio politikos sumetimais. 1918 m. gruodį žydų sionistai Jokūbas Vygodskis ir S. Rozenbaumas tapo Lietuvos vyriausybės nariais atitin- kamai kaip ministras be portfelio žydų reikalams ir užsienio reikalų vi- ceministras.

t-002

Rozenbaumas tapo Lietuvos vyriausybės nariais atitinkamai kaip ministras be portfelio žydų reikalams ir užsienio reikalų viceministras.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 167

Galima sakyti, kad dvi svarbiausios užsienio politikos problemos – Vilniaus ir Klaipėdos, – lėmė ir Lietuvos žydų bei lenkų padėtį. Netu- rinčią savo stiprios vadovaujančios vidurinės klasės, nedidelę lietuvių inteligentijos grupę domino žydų parama, ypač jeigu Lietuva atsikurtų su sostine Vilniumi. Žydų miesto bendruomenės ir jų prekybos, finan- sų pajėgų parama dar nelietuviškuose miestuose buvo svarbi ir vidaus, ir užsienio politikos sumetimais. 1918 m. gruodį žydų sionistai Jokūbas Vygodskis ir S. Rozenbaumas tapo Lietuvos vyriausybės nariais atitin- kamai kaip ministras be portfelio žydų reikalams ir užsienio reikalų vi- ceministras.

t-003vidutinis

1918 m. gruodį Simonas Rozenbaumas tapo Lietuvos užsienio reikalų viceministru.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 167

Galima sakyti, kad dvi svarbiausios užsienio politikos problemos – Vilniaus ir Klaipėdos, – lėmė ir Lietuvos žydų bei lenkų padėtį. Netu- rinčią savo stiprios vadovaujančios vidurinės klasės, nedidelę lietuvių inteligentijos grupę domino žydų parama, ypač jeigu Lietuva atsikurtų su sostine Vilniumi. Žydų miesto bendruomenės ir jų prekybos, finan- sų pajėgų parama dar nelietuviškuose miestuose buvo svarbi ir vidaus, ir užsienio politikos sumetimais. 1918 m. gruodį žydų sionistai Jokūbas Vygodskis ir S. Rozenbaumas tapo Lietuvos vyriausybės nariais atitin- kamai kaip ministras be portfelio žydų reikalams ir užsienio reikalų vi- ceministras.

c-64923Citatos

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 138

prasidėjusios Paryžiaus taikos konferencijos juridinė dalyvė, tad oficialiai

c-64924Citatos

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 167

inteligentijos grupę domino žydų parama, ypač jeigu Lietuva atsikurtų

c-64925Citatos

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 142

karo padėtyje“ (tai skambėjo paradoksaliai, nes sutartis vadinosi „Taikos