Teodoras Narbutas rašo, kad Algimanto sūnus ir įpėdinis Rimgaudas, jei tikėti genealogine lentele, valstybės valdžią perėmė sulaukęs 50 metų ir siekė suvienyti genties interesus. Teodoras Narbutas perteikia metraštininkų teiginį, kad Rimgaudas be ginklo suvienijo lietuvių žemes ir kunigaikščių valdas, išskyrus Prūsiją bei Livoniją, o apskaičiavimai šį įvykį datuoja 1230 m. Teodoras Narbutas rašo, kad Rimgaudas, žinodamas krikščionių ketinimus, buvo pasirengęs gintis: jo kariai traukė iš visų Lietuvos žemių, o vadai jungė dalinius dešiniajame Neries krante.
Teodoras Narbutas rašo, kad Algimanto sūnus ir įpėdinis Rimgaudas, jei tikėti genealogine lentele, valstybės valdžią perėmė sulaukęs 50 metų ir siekė suvienyti genties interesus.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Algimanto sūnus ir įpėdinis buvo Rimgaudas3, kuris pa\nėmė valstybės valdžią, jei galima tikėti genealogine len\ntele, jau gražaus amžiaus sulaukęs, 50 metų turėdamas. \nPirmasis sumanymas, kurio jis ėmėsi,— siekimas genties \ninteresų vienybės ir jų pavertimas bendru reikalu.
Teodoras Narbutas perteikia metraštininkų teiginį, kad Rimgaudas be ginklo suvienijo lietuvių žemes ir kunigaikščių valdas, išskyrus Prūsiją bei Livoniją, o apskaičiavimai šį įvykį datuoja 1230 m.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Metraštininkai \ntikina mus, esą kunigaikštis Rimgaudas1 2 vien tik savo \nproto galia, be ginklo, suvienijo visas lietuvių žemes, ma\nžas kunigaikštystes ir tėvoninių kunigaikščių valdas, iš\nskyrus Prūsiją3 bei Livoniją, priskirdamas jas savo aukš\nčiausiajai valdžiai. Chronologiniais apskaičiavimais, kri\ntiškai įvertintais, šis įvykis Lietuvos istorijoje buvo 1230 \nmetais4.
Teodoras Narbutas rašo, kad Rimgaudas, žinodamas krikščionių ketinimus, buvo pasirengęs gintis: jo kariai traukė iš visų Lietuvos žemių, o vadai jungė dalinius dešiniajame Neries krante.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Rimgaudas, kuriam krikščionių ketinimai nebuvo paslaptis, \nbuvo gerai apsisaugojęs — jo kariai traukė iš visų Lietu\nvos žemės pusių, vadai skubėjo sujungti savo dalinius \ndešiniojoje Neries pakrantėje.
Narbutas, lygindamas kronikų aprašymus su vietove, Rimgaudo 1233 m. mūšio su Livonijos riteriais vietą nustatė Užpalių apylinkėse.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Lygindamas kronikų aprašymus su vietovės išsidėstymu, bu vau nustatęs didžiojo kunigaikščio Rimgaudo mūšio su Livo nijos riteriais, įvykusio 1233 metais, vietą - Užpalių1 apylinkėse.