Radvila kartu su Goštautu ir Rumbaudu lydėjo Vytautą, kai šis išvyko pas imperatorių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 374
Vis dėlto buvo pamato būgštauti, kad jie gali\nnepaisyti teisėto susitarimo iš palankumo žmonėms, su\nkuriais susiję kalba ir kilme. Vytautas pats ėmėsi šio\nuždavinio: pasikvietęs į palydovus didikus Goštautą,\nRumbaudą bei Radvilą, jis išvyko pas imperatorių.\nPrieš tai susitarė slaptai su karaliumi (apie tai žinojo\ntiktai karalystės pakancleris Trombą), kad, Vytautui\n376\n\n## Puslapis 375\n\nišsiaiškinus, jog imperatorius bei jo brolis neabejingi\njų reikalui, kuo greičiausiai, niekam nieko nesakyda\nmas, ten išvyks ir Jogaila patvirtinti naujo susitarimo.
Jo įkėli mui į chano sostą drauge su juo pasiuntė krašto mar šalą Radvilą 3 2 .
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
Ir didysis kunigaikštis Kazimieras, pagerbęs ir ap dovanojęs tą chaną Ač-Girėjų, išsiuntė su iškilminga palyda iš Lydos į Perekopo ordą viešpatauti. Jo įkėli mui į chano sostą drauge su juo pasiuntė krašto mar šalą Radvilą 3 2 . Ir Radvila atlydėjo jį pagarbiai ligi pa čios jo sostinės, iki Perekopo3 3 , ir ten didžiojo kuni gaikščio Kazimiero vardu įsodino jį Radvila į Perekopo chanų sostą M .
Radvila, raitelių būrio vadas, patarė kariams persikelti per patvinusią Vyslą prie Zavichosto pilies.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 275
Kitame Vyslos krante buvo Zavichosto pilis, kur aplinkinių žemių bajorai, bijodami priešo, užsidarė su savo vaikais ir manta, manydami, jog priešas nieku būdu neįstengs persikelti per upę. Mat tomis dienomis, pakilus van deniui, upė rodėsi neperbrendama, nebuvo čia nei val čių, nei plaustų, kuriais galėtų kariai persikelti. Visi sunkumai vis dėlto buvo įveikti padarius taip, kaip patarė Radvila, vieno raite- Dėl R a d vilo s sum a- lių būrio vadas; kol kiti num o u žk a ria u ja m a s svarstė, ką daryti, jis, apsu- Za vich o sta s kęs sau apie kairę ranką ark lio uodegą, pavarė žirgą že myn į upę ir įsakė saviesiems tą patį daryti.
Radvila buvo vienas lietuvių raitelių vadų.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 309
tačiau nebuvo galimybės gauti valčių, tad Radvila, vienas lietuvių raitelių vadų, parodė būdą persikelti, žinomą jau nuo totorių laikų, tai yra žmogus, išsirengęs nuogai, plau kia palei žirgo šoną, laikydamasis už karčių, o jo drabužiai ir ginklai, pritvirtinti ant mažo plaustelio iš meldų ar lengvo
Narbutas rašo, kad narsiajam Radvilai vadovaujant pilaitė buvo apmėtyta žabais, todėl lenkai, grėsus sudegti gyviems, neįstengė gintis ir buvo paimti nelaisvėn.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 310
Pilaitę tą bemat apmėtė žabais, taip pat vadovaujant narsia jam Radvilai; tuo būdu lenkai, gresiant pavojui sudegti gy viems, gintis neįstengė; tad daugybė įvairių žmonių buvo paim ta nelaisvėn1 2.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Jogaila, ne be pagrindo įtardamas, jog visas reikalas kreipiamas J o g a ila n u sp ren d žia į neišvengiamą ginkluotą su- k a riau ti p rieš k r y - sirėmimą, skubiai išvyko į žiu o čiu s Lietuvos Brestą pasitarti dėl karo su skitų chanu ir Vytau tu. Ten jie nusprendė visomis jėgomis pradėti bendrą karą prieš kryžiuočius. Jie ilgai svarstė reikšmingą ir svarbų klausimą, galintį nulemti visų įvykių raidą, bū tent, kas daryti, kad kryžiuočių pusėje nekariautų nei imperatorius Zigmantas, nei karalius Vaclovas. Jogaila manė, kad, negavę pagalbos iš vengrų bei čekų, kry žiuočiai nepajėgsią ilgiau at- S ten giasi p a la ik y ti sispirti; antra vertus, dar te- d ra u g y stę su im pera- begaliojo sutartis, sudaryta to riu m i Z ig m a n tu šešiolikai metų tarp šių šalių valdovų ir Lenkijos bei Lie tuvos, pagal kurią jie neturėjo teikti kryžiuočiams pa galbos.