asmuo

Pranciškus Ksaveras Mykolas Bohušas

0 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 0 teiginiai ir visi 8 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–8 iš 8 rodomų įrašų

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos

Reikšminiai žodžiai: Vilniaus vyskupijos katedros kapitula, Pranciškus Ksaveras Mykolas Bohušas, prelatas, koadjutorius cum futura successione. Pranciškus Ksaveras Mykolas Bohušas (Franciszek Ksawery M ichał Bohusz, 1746-1810) - vienas iš ryškesnių paskutiniųjų X V III a. dešimtmečių Vilniaus intelektualinio gyvenimo veikėjų. Remiantis jo visuomenine ir literatūrine veikla, galima teigti, kad tai buvo aktyvi Apšvietos epochos asmenybė, gebėjusi generuoti naujas idėjas.
c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos

Tačiau, jėzuitų katalogų duomenimis, kunigo šventimus jis gavo trečiaisiais teologijos studijų metais, t. y. 1771/1772 m.
c-003Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos

Neatmestina, kad įtakingajam A . Tyzenhauzui tarpininkaujant P. K . Bohušas gauna Jiezno parapiją.
c-004Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos

Taigi P. K. Bohušui rūpintis bažnyčios tvarkymu jau nereikėjo. Bažnyčiai išlaikyti fundatorių valia buvo skirta žemės valda ir pora palivarkų - Andriūnų ir Sobuvos su jiems priklausančiais kaimais ir juose gyvenančiais valdiniais40. Prie bažnyčios įsteigtai špitolei išlaikyti buvo užrašyta per 600 sidabro rublių. Pinigų fundatoriai skyrė ir bažnyčios vargoninkui, ir Mišių vynui41.
c-005Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos

Bohušas pasitelkdavo vikarą ar parapijos kunigus altaristus. Šaltinių duomenimis, 1781 m. P. K. Bohušas jau turėjo ir kitą beneficiją - Ukmergės (Vilkmergės) parapiją48.
c-006Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos

Katedros kapitulos kanauninkas ir generalinis prokuratorius81 Nikodemas Puzina (Nikodem Puzyna) 1784 m. kovo 3 d. vykusiame posėdyje pranešė apie Livonijos vyskupo ir kapitulos prelato kustodo Juozapo Kazimiero Kosakovskio iš Strešyno tariamai pabėgusių valstiečių apgyvendinimą vyskupo valdose Jonavoje ir Skaruliuose82. Paaiškėjus, kad J. K. Kosakovskis ketina kreiptis į teismą ir valstiečių iš Strešyno valdų perkėlimą įteisinti, P. K . Bohušas buvo įpareigotas peržiūrėti kapitulos ak­ tus, išrinkti duomenis apie kapitulos ir Livonijos vyskupo ginčus dėl valdų.
c-007Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos

Jau 1784 m. spalio 18 d. jis pateikė kapitulai iš Rečycos bajorų vadovo gautą raštą su priedu - Mogi- liavo gubernatoriaus laiško kopiją dėl Dniepro valymo darbų ir kvietimą prie to prisidėti. Kapitula nekvestionavo reikalo svarbos ir nutarė ne tik neprieštarauti, kad upė būtų valoma, bet ir teikti reikalingą pagalbą86. P. K. Bohušas Strešyną valdė savo veiksmus nuolat derindamas su kapitula.
c-008Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos

1786 m. Strešynas jau buvo administruojamas katedros kapitulos kanauninko, Trakų sufragano Pranciškaus Gzovskio {Franciszek Gzowski)89. Teisinės žinios, atsakingas pavestų įsipareigojimų vykdymas lėmė, kad P. K. Bohušas kapitulos pavedimų nestokojo.