Pranciškus Ksaveras Mykolas Bohušas šaltinyje apibūdinamas kaip vienas ryškesnių XVIII a. paskutiniųjų dešimtmečių Vilniaus intelektualinio gyvenimo veikėjų. Jėzuitų katalogų duomenimis, Pranciškus Ksaveras Mykolas Bohušas kunigo šventimus gavo trečiaisiais teologijos studijų metais, t. y. 1771–1772 m. Pranciškus Ksaveras Mykolas Bohušas, šaltinio vertinimu, galėjo gauti Jiezno parapiją tarpininkaujant Antanui Tyzenhauzui.
Pranciškui Ksaverui Mykolui Bohušui, kaip teigiama šaltinyje, nebereikėjo rūpintis bažnyčios tvarkymu, nes fundatoriai jos išlaikymui skyrė žemės valdą ir du palivarkus.
Taigi P. K. Bohušui rūpintis bažnyčios tvarkymu jau nereikėjo. Bažnyčiai išlaikyti fundatorių valia buvo skirta žemės valda ir pora palivarkų - Andriūnų ir Sobuvos su jiems priklausančiais kaimais ir juose gyvenančiais valdiniais40. Prie bažnyčios įsteigtai špitolei išlaikyti buvo užrašyta per 600 sidabro rublių. Pinigų fundatoriai skyrė ir bažnyčios vargoninkui, ir Mišių
Pranciškus Ksaveras Mykolas Bohušas, kaip teigiama šaltinyje, dėl teisinių žinių ir atsakingo pavestų įsipareigojimų vykdymo nestokojo kapitulos pavedimų.
Pranciškus Ksaveras Mykolas Bohušas šaltinyje apibūdinamas kaip vienas ryškesnių XVIII a. paskutiniųjų dešimtmečių Vilniaus intelektualinio gyvenimo veikėjų.
Pranciškus Ksaveras Mykolas Bohušas (Franciszek Ksawery M ichał Bohusz, 1746-1810) - vienas iš ryškesnių paskutiniųjų X V III a. dešimtmečių Vilniaus intelektualinio gyvenimo veikėjų. Remiantis jo visuomenine ir literatūrine veikla, galima teigti, kad tai buvo aktyvi Apšvietos epochos asmenybė, gebėjusi generuoti naujas idėjas.
Pranciškus Ksaveras Mykolas Bohušas buvo įpareigotas peržiūrėti kapitulos aktus ir surinkti duomenis apie kapitulos bei Livonijos vyskupo ginčus dėl valdų.