Santrauka
Narbutas Origeno aštuntąją knygą pasitelkia Celsui priskirtai minčiai apie amžinas bausmes po mirties ir paslapčių žynius.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas Origeno aštuntąją knygą pasitelkia Celsui priskirtai minčiai apie amžinas bausmes po mirties ir paslapčių žynius.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas Origeno aštuntąją knygą pasitelkia Celsui priskirtai minčiai apie amžinas bausmes po mirties ir paslapčių žynius.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Vis dėlto Eleusino, Cereros, Bakcho, Gerosios deivės, Hekatės, dievų Kabirų paslaptys turėjo išganingą ir išmintin 196
Puslapis 196
gą tikslą: taisyti papročius, rodyti kelią j tikrąją dorovę, į skaistų dievybės garbinimą, į neišvengiamą bausmę arba atlyginimą busimajame gyvenime. Iš Origeno, iš aštuntosios knygos, ži nome, kad Celsas sakydavo krikščionims: „Jūs giriatės, kad tikite amžinomis bausmėmis po mirties, bet ar ne tą patį sa viesiems šalininkams skelbia visi paslapčių žyniai?“ Toks ir ki toks moralės mokslas būdavo pateikiamas pasitelkiant tam tik ras fantaziją žadinančias apeigas, reiškinius, pamokslus, pasi rengimus, tačiau tik pašvęstiems žmonėms, tai yra patyrusiems, patikimiems ir prisiekusiems amžinai tylėti, taip pat aklai klau santiems paslaptingų statutų.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |