Santrauka

Narbutas Origeno aštuntąją knygą pasitelkia Celsui priskirtai minčiai apie amžinas bausmes po mirties ir paslapčių žynius.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas Origeno aštuntąją knygą pasitelkia Celsui priskirtai minčiai apie amžinas bausmes po mirties ir paslapčių žynius.
global_idt-190193
c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas Origeno aštuntąją knygą pasitelkia Celsui priskirtai minčiai apie amžinas bausmes po mirties ir paslapčių žynius.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Vis dėlto Eleusino, Cereros, Bakcho, Gerosios deivės, Hekatės, dievų Kabirų paslaptys turėjo išganingą ir išmintin­ 196

Puslapis 196

gą tikslą: taisyti papročius, rodyti kelią j tikrąją dorovę, į skaistų dievybės garbinimą, į neišvengiamą bausmę arba atlyginimą busimajame gyvenime. Iš Origeno, iš aštuntosios knygos, ži­ nome, kad Celsas sakydavo krikščionims: „Jūs giriatės, kad tikite amžinomis bausmėmis po mirties, bet ar ne tą patį sa­ viesiems šalininkams skelbia visi paslapčių žyniai?“ Toks ir ki­ toks moralės mokslas būdavo pateikiamas pasitelkiant tam tik­ ras fantaziją žadinančias apeigas, reiškinius, pamokslus, pasi­ rengimus, tačiau tik pašvęstiems žmonėms, tai yra patyrusiems, patikimiems ir prisiekusiems amžinai tylėti, taip pat aklai klau­ santiems paslaptingų statutų.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai