Smolensko kunigaikštytė Olga nurodoma kaip antroji žmona ir Algirdo bei Kęstučio motina.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 215
Iš jos sūnūs: Manvydas\n(Montwid, tai reiškia: Vidos pasaulis) gimė 1276 metais ir Na\nrimantas (Narimund, tai reiškia: Pasaulio pabaiga, nes Vida\nmirė tuoj po jo gimimo) - 1277 metais. Antroji žmona buvo\nSmolensko kunigaikštytė Olga. Išjos sūnūs: Algirdas (Olgerd,\ntai reiškia: Olgos meilė4 5), gimęs 1296 metais, ir Kęstutis (Kiej-\nstut, tai reiškia: Klastūnas - Fortelnik) - 1297 metais.
Taip nukropusi Olga juodgirėnus, tapo jų viešpate.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 56
Paukščiai, mindami savo gultas, sugrįžo namo ir į pastoges pilės sulindo su ugnia ir taip pilį uždegė. Taip nu- kropusi Olga juodgirėnus, tapo jų viešpate. Olga, nekakindamos dar ta nelaima pilės, diduomenę iš kirto, o jų karėjus įdavė į vergus savo karėjams, o likusiesiems gyventojams padidino duoklę nuo dū mo.
Atgiežusi Olga taip apmaudą ant juodgirėnų per veizėjo visą savo ūkę važinėdamos, sūnui vienok liepusi Kijeve būti, paskaidžiusi kraštą į valsčius, rinkliavas padėjusi nuo žemės.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 56
Atgiežusi Olga taip apmaudą ant juodgirėnų per veizėjo visą savo ūkę važinėdamos, sūnui vienok liepusi Kijeve būti, paskaidžiusi kraštą į valsčius, rinkliavas padėjusi nuo žemės. Taip parėdžius ūkę, nukeliavusi į Konstantinopolį krikštytis, nuo kur paskui sugrįžus Kijeve karšinusis. Sviatoslavas, nebūdamas dar krikščioniu, bekarš- tant motinai paėmė valdžią ūkės nieko negeisdamas, kaip vienomis karėmis ir žygiais atsiženklinti.
Olga buvo Igorio žmona, slavė iš Pskovo apylinkių ir Sviatoslavo motina.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 121
Igorio žmona Olga buvo \nne variage, bet slavė iš Pskovo apylinkių. Tad, supranta\nma, išpažino pagoniškąjį tikėjimą, o gal tekėdama ir buvo \nperėjusi į vakarietišką krikščioniškąjį, bet tai, tuometinių \nteologų manymu, nesutrukdė dar kartą apsikrikštyti Ca- \nrograde, jeigu jai rytietiškasis buvo priimtinesnis. O \njos \nsūnus \nSviatoslavas, \npriešingai, \nlaikėsi \nprotėvių \ntikėjimo
959 m. Olga pasiuntė pasiuntinius pas imperatorių Otoną II, prašydama krikščionybės mokytojų.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 126
Kijevo kunigaikštienė Olga, kuri priėmė krikštą 955 me\ntais Konstantinopolyje, stengdamasi įvesti krikščionybę \nką tik susikūrusios Rusios valstybės kraštuose, 959 metais \nišsiuntė pasiuntinius pas imperatorių Otoną II, prašyda\nma krikščionybės mokslo skleidėjų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Kartą, kai Vitolfas puotavo pas vieną karalių, jo žirgas pievoje suėjo su karaliaus kumele, kuri turėjo pana šių ypatybių kaip žirgas. Bet dievai, nenorėdami, kad gausėtų tokių milžiniškų gyvulių giminė, užvertė ant jų du kalnus, li pančius vienas ant kito. Nusiminęs Vytolfas išvyko iš to kara liaus dvaro, o kai su kariuomene sugrįžo užkariauti jo karalys tės, ties tuo pačiu kalnu susidūrė su slibinu Pukiu (Pūkis), jį nugalėjo ir paėmė nesuskaičiuojamus turtus.