Santrauka
Dusburgietis teigia, kad apie Karaliaučiaus brolių karą su sembais antrosios atskalūnybės metais, o pirmiausia — prieš Kvedenavos valsčių Noliubas, Sklodo iš Kvedenavos sūnus, žmogus žiaurios sielos, nenumaldomos širdies, be to, pernelyg pasikliaujantis savo jėgomis, manė, jog. Dusburgietis teigia, kad ilgainiui tas pats Noliubas, dažnų antpuolių nukamuotas, nulenkė prieš tikėjimą galvą, tapdamas pagirtinu žmogumi ir dėl savo įsitikinimų, ir dėl darbų.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Noliubas, Sklodo iš Kvedenavos sūnus, atsisakė paklusti Karaliaučiaus broliams ir nesekė savo tėvų pavyzdžiu. |
| t-002 Noliubas pabėgo į Ziokos valsčių, o vėliau, dažnų antpuolių nukamuotas, priėmė tikėjimą. |
| t-003 Dažnų antpuolių nukamuotas Noliubas ilgainiui priėmė tikėjimą ir, Dusburgiečio vertinimu, tapo pagirtinu žmogumi. |
Ryšiai
- Tėvai: Sklodas iš Kvedenavos