Narbutas aiškina, kad Nestoras IX amžiuje Kuršo pavadinimą rašė „Korš“, bet jį esą reikia skaityti kaip „Kurs“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 110
Daug kas stengėsi išsiaiškinti Kuršo krašto pavadinimo kil\nmę. Tikras krašto pavadinimas yra Kur-zeeme, lenkiškai Ku-\nronska ziemia, vokiškai Kuhrland. Nestoras IX amžiuje jį va\ndina Korš, skaityti reikia Kurs; tai yra sutrumpintas nacionali\nnis pavadinimas.
Teodoras Narbutas rašo, kad Nestoras perėmė pasakojimą apie Kijų, Ščeką, Choryvą ir senovės Kijevą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 102
Tačiau ži noma, kad Dnepro pakrantėje buvo tvirtovė, vadinama Chue, Chunnigard-, ji priklausė minėtai tautai. Galėjo būti, kad slavai, vėliau tapę šios tvirtovės šeimininkais, ėmė ją vadinti Kue arba Kuje, iš kur kilo Kij, Kijev pe- rewoz, o iš čia pasakojimas apie tris brolius — K i j ų, Ščeką ir Choryvą — susiliejo išvien su žiniomis apie se novės Kijevą. Nestoras irgi nusirašė visa tai.
Teodoras Narbutas Nestoro pateiktomis žiniomis grindė teiginį, kad skandinavams priklausė daug kraštų ir tautų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 242
Istorikas, rašęs jau praėjus šio Kauno įkūrėjo amžiui, neįsigilinęs į istorines detales, galėjo vadinti jam žinomais vardais šią ir anksčiau minė tas žemes pagal jų padėtį; tačiau Protono III amžiuje tų pavadinimų dar nebuvo1. Taip pat skandinavų užkariavi mai lietuvių žemėse buvo labai seni ir dideli. Tai patvir tina Nestoro pateiktos žinios, kad skandinavams priklau sė daug kraštų ir tautų2.
Teodoro Narbuto teigimu, Nestoras apie 860 m. pirmasis iš žinomų originalių istorikų paminėjo Lietuvą ir išvardijo rusų variagams priklausiusias gentis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 272
Bet, kai smulkiame tautų sąva de šiam bendriniam pavadinimui neliko vietos, jis buvo tarsi pamirštas, tuo tarpu herulais vadinamų hirių sąvo ka įgavo persvarą tarp kitų jiems giminingų genčių; jų pavadinimas, tapęs bendrinis visiems, užgožė tą, kuris liko tik gimtojoje žemėje ir ten gyvenusioms gentims. Iš mums žinomų originalių istorikų pirmasis, Lietuvą pa minėjęs 860 metais ar kiek vėliau, buvo Nestoras; jis iš vardijo rusų variagams ¡priklausiusias gentis2. Dytmaras, Merzeburgo vyskupas, pasakodamas apie Boleslovo Nar siojo karus, 1009 metais mini ir lietuvius**.
Teodoras Narbutas rašo, kad Nestoras išsaugojo nepilną krivičių gyvenimo paveikslą: jie degino mirusiuosius ir pelenus rinko į urnas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 341
Be to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro išsaugotą jų gyvenimo paveikslą. Jie degindavo mirusių jų palaikus ir jų pelenus surinkdavo į urnas, o laidotuvių metu rengdavo turnyrus. Visa tai išliko Prūsijoje. Jie nekalbėjo slaviškai, nes Nestoras nemini jų tarp slaviškų genčių; jų kalba buvo labiau gimininga slavų kalbai: Slėceris šias dvi kalbas skelbia esant antro giminystės laipsnio. Dėl sąjungos su graikų imperatoriumi rusai pri siekė savo dievu Perūnu; vadinasi, jis buvo tas pats kaip ir prūsų Perkūnas.
Teodoro Narbuto perteikimu, Nestoras pasakojo, kad 859 m. variagai paskyrė kailių duoklę ir krivičiams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 341
Be to, ir Pretorijus sako, jog prūsai ir rusai iš pradžių priklausė vienai genčiai; variagų vardą jis kildina iš grynai prūsiško žodžio Wa- rejs1, kuris dar jo laikais reiškė vyrą, prievarta renkantį duoklę. Kaip puikiai tai sutampa su Nestoro pasakojimu, jog 859 metais variagai paskyrė kailių duoklę, be kitų, ir krivičiams. Visų šių teiginių, kaip man atrodo, pakanka įrodyti, jog ne vienai senovės prūsų kartai tenka garbė už tai, 1 Wareys, iš lietuviško žodžio Warikt, visiškai nesiderina su \Warrejas.
Teodoro Narbuto vertinimu, Nestoras, vadinamas rusų istorijos tėvu, rado mažai medžiagos ir užrašė tik sutrumpintas senų padavimų liekanas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 374
Iš tikrųjų sla\nvai, išsibarstę po didžiulius Europos plotus, nors ir yra\nbroliai pagal kalbą ir papročius, be to, mėgsta palaimin\ntos praeities bendroje protėvių žemėje prisiminimus, ne\napdairiai prarado savo protėvių istoriją, prabylančią iš\nreliginių politinių padavimų, kanklininkų giesmių ir ty\nlių pasakojimų susibūrus šeimai. Priėmus krikščionybę,\npražuvo senovės paminklai pirma, negu buvo susivokta\nužrašyti padavimus. Pats Nestoras, rusų istorijos tėvas,\njau aptiko nedaug medžiagos savo aprašymams ir pajėgė\nužrašyti tik senų padavimų sutrumpintas liekanas.
Tačiau jis prieštarauja sau ir savo tiksliai išdėstytoms istorinėms tiesoms, nes ir poloviečių puoli mai iki XII amžiaus pradžios, ir Giurgevo apgultis, pa imti iš Nestoro veikalo, liečia tų barbarų veiksmus kai riojoje Dnepro pakrantėje, į rytus nuo jo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 74
Tačiau jis prieštarauja sau ir savo tiksliai išdėstytoms istorinėms tiesoms, nes ir poloviečių puoli mai iki XII amžiaus pradžios, ir Giurgevo apgultis, pa imti iš Nestoro veikalo, liečia tų barbarų veiksmus kai riojoje Dnepro pakrantėje, į rytus nuo jo. Be to, tvirto vė nebuvo paimta, nes kunigaikštis Sventopelkas sudarė taiką; kartu ji nebuvo sunaikinta ir todėl netrukus turė jo* būti atstatyta. Tatiščevas**, gal geriau žinojęs šiuos įvykius, ieškojo Giurgevo kairiojoje Dnepro pakrantėje, bet klaidingai rado kažkokią pilaitę, galbūt irgi vadintą Jurjevu, stovėjusią prie Osteros upės žiočių.
Nestoras turėjo būti X amžiuje parašyta kopija5.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 278
Buvo rasta geografijos ištrauka, laikoma \nlabai sena ir saugoma Milano bibliotekoje; ji turėjo būti \nX amžiuje parašyta kopija5. Joje išvardijamos Siaurės \nEuropos tautos ir jų gyvenamosios vietos. Ten tarp gen\nčių, laikomų slaviškomis, vokiškomis ir suomiškomis, yra \nNerivani vėl Neromani; jie įsikūrė ir kitoje vietoje, vadi\nnamoje Bruzes.
Be to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro išsaugotą jų gyvenimo paveikslą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 341
Be to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro išsaugotą jų gyvenimo paveikslą. Jie degindavo mirusių jų palaikus ir jų pelenus surinkdavo į urnas, o laidotuvių metu rengdavo turnyrus. Visa tai išliko Prūsijoje. Jie nekalbėjo slaviškai, nes Nestoras nemini jų tarp slaviškų genčių; jų kalba buvo labiau gimininga slavų kalbai: Slėceris šias dvi kalbas skelbia esant antro giminystės laipsnio. Dėl sąjungos su graikų imperatoriumi rusai pri siekė savo dievu Perūnu; vadinasi, jis buvo tas pats kaip ir prūsų Perkūnas.
1342 m., pasak Teodoro Narbuto, rusų vienuolis Nestoras, Marijos Algirdienės rūmų kapelionas, atvertė į krikščionybę brolius Kuklėjų ir Michlėjų.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 559-560
Pačioje didžiojo kunigaikščio Algirdo viešpatavimo pradžioje, 1342 metais1 2, rusų vienuolis, vardu Nestoras, didžiosios kuni 1 Reikia pažymėti, kad laikotarpis nuo 1345 iki 1348 metų Strijkovskio yra praleistas. 2 Kulczynski. Menologium Bazylianskie*. Šis autorius, sekdamas Koja- lavičiumi, to įvykio data nurodo 1329 metus, betgi vėliau, geriau istoriją 561 gaikštienės Marijos Algirdienės rūmų kapelionas, atvertė kai kuriuos lietuvius krikščionybėn, tarp jų buvo dvariškių, garsios kilmės, du broliai Kuklėjus ir Michlėjus, didžiojo kunigaikščio numylėtiniai
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Šneibratas (Sznejbrato) Paukščių ūkio ir medžioklės dievas. Jam daugiausia buvo aukojamos vištos, antys, balandžiai, povai. Kitaip vadinosi Is- zwcimbratus. Jis buvo vienas svarbiausių dievų, turinčių stabų Komovės šventykloje. Prūsijos kronikininkai spėja, kad tai buvo sudievintas Pru- lenis, taip pat sudievinto Vaidevučio brolis, vadintas Viršai
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tačiau jo pastabos apie kri vičius vertos prisiminimo. Kas gi buvo tie krivičiai ir kur jie gyveno? Pats Slė ceris netiki pats savimi, jog galėjęs iš Nestoro aiškinti, 330 ## Puslapis 341 kokiai tautai jie priklauso.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Iš tikrųjų sla vai, išsibarstę po didžiulius Europos plotus, nors ir yra broliai pagal kalbą ir papročius, be to, mėgsta palaimin tos praeities bendroje protėvių žemėje prisiminimus, ne apdairiai prarado savo protėvių istoriją, prabylančią iš religinių politinių padavimų, kanklininkų giesmių ir ty lių pasakojimų susibūrus šeimai. Priėmus krikščionybę, pražuvo senovės paminklai pirma, negu buvo susivokta užrašyti padavimus. Pats Nestoras, rusų istorijos tėvas, jau aptiko nedaug medžiagos savo aprašymams ir pajėgė užrašyti tik senų padavimų sutrumpintas liekanas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Buvo rasta geografijos ištrauka, laikoma labai sena ir saugoma Milano bibliotekoje; ji turėjo būti X amžiuje parašyta kopija5. Joje išvardijamos Siaurės Europos tautos ir jų gyvenamosios vietos. Ten tarp gen čių, laikomų slaviškomis, vokiškomis ir suomiškomis, yra Nerivani vėl Neromani; jie įsikūrė ir kitoje vietoje, vadi namoje Bruzes.
Susietas teiginys: t-011
Susieti teiginiai: t-011