Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
12 teiginių21 įrašas0 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 12 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–12 iš 12 teiginių
Narbutas aiškina, kad Nestoras IX amžiuje Kuršo pavadinimą rašė „Korš“, bet jį esą reikia skaityti kaip „Kurs“.
PDF 110
Daug kas stengėsi išsiaiškinti Kuršo krašto pavadinimo kilmę. Tikras krašto pavadinimas yra Kur-zeeme, lenkiškai Kuronska ziemia, vokiškai Kuhrland. Nestoras IX amžiuje jį vadina Korš, skaityti reikia Kurs; tai yra sutrumpintas nacionalinis pavadinimas.
Teodoras Narbutas rašo, kad Nestoras perėmė pasakojimą apie Kijų, Ščeką, Choryvą ir senovės Kijevą.
PDF 102
Tačiau žinoma, kad Dnepro pakrantėje buvo tvirtovė, vadinama Chue, Chunnigard-, ji priklausė minėtai tautai. Galėjo būti, kad slavai, vėliau tapę šios tvirtovės šeimininkais, ėmė ją vadinti Kue arba Kuje, iš kur kilo Kij, Kijev perewoz, o iš čia pasakojimas apie tris brolius — K i j ų, Ščeką ir Choryvą — susiliejo išvien su žiniomis apie senovės Kijevą. Nestoras irgi nusirašė visa tai.
Teodoras Narbutas Nestoro pateiktomis žiniomis grindė teiginį, kad skandinavams priklausė daug kraštų ir tautų.
PDF 242
Istorikas, rašęs jau praėjus šio Kauno įkūrėjo amžiui, neįsigilinęs į istorines detales, galėjo vadinti jam žinomais vardais šią ir anksčiau minėtas žemes pagal jų padėtį; tačiau Protono III amžiuje tų pavadinimų dar nebuvo1. Taip pat skandinavų užkariavimai lietuvių žemėse buvo labai seni ir dideli. Tai patvirtina Nestoro pateiktos žinios, kad skandinavams priklausė daug kraštų ir tautų2.
Teodoro Narbuto teigimu, Nestoras apie 860 m. pirmasis iš žinomų originalių istorikų paminėjo Lietuvą ir išvardijo rusų variagams priklausiusias gentis.
PDF 272
Bet, kai smulkiame tautų sąvade šiam bendriniam pavadinimui neliko vietos, jis buvo tarsi pamirštas, tuo tarpu herulais vadinamų hirių sąvoka įgavo persvarą tarp kitų jiems giminingų genčių; jų pavadinimas, tapęs bendrinis visiems, užgožė tą, kuris liko tik gimtojoje žemėje ir ten gyvenusioms gentims. Iš mums žinomų originalių istorikų pirmasis, Lietuvą paminėjęs 860 metais ar kiek vėliau, buvo Nestoras; jis išvardijo rusų variagams ¡priklausiusias gentis2. Dytmaras, Merzeburgo vyskupas, pasakodamas apie Boleslovo Narsiojo karus, 1009 metais mini ir lietuvius**.
Teodoras Narbutas rašo, kad Nestoras išsaugojo nepilną krivičių gyvenimo paveikslą: jie degino mirusiuosius ir pelenus rinko į urnas.
PDF 341
Be to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro išsaugotą jų gyvenimo paveikslą. Jie degindavo mirusiųjų palaikus ir jų pelenus surinkdavo į urnas, o laidotuvių metu rengdavo turnyrus. Visa tai išliko Prūsijoje. Jie nekalbėjo slaviškai, nes Nestoras nemini jų tarp slaviškų genčių; jų kalba buvo labiau gimininga slavų kalbai: Slėceris šias dvi kalbas skelbia esant antro giminystės laipsnio. Dėl sąjungos su graikų imperatoriumi rusai prisiekė savo dievu Perūnu; vadinasi, jis buvo tas pats kaip ir prūsų Perkūnas.
Teodoro Narbuto perteikimu, Nestoras pasakojo, kad 859 m. variagai paskyrė kailių duoklę ir krivičiams.
PDF 341
Be to, ir Pretorijus sako, jog prūsai ir rusai iš pradžių priklausė vienai genčiai; variagų vardą jis kildina iš grynai prūsiško žodžio Warejs1, kuris dar jo laikais reiškė vyrą, prievarta renkantį duoklę. Kaip puikiai tai sutampa su Nestoro pasakojimu, jog 859 metais variagai paskyrė kailių duoklę, be kitų, ir krivičiams. Visų šių teiginių, kaip man atrodo, pakanka įrodyti, jog ne vienai senovės prūsų kartai tenka garbė už tai, 1 Wareys, iš lietuviško žodžio Warikt, visiškai nesiderina su \Warrejas.
Teodoro Narbuto vertinimu, Nestoras, vadinamas rusų istorijos tėvu, rado mažai medžiagos ir užrašė tik sutrumpintas senų padavimų liekanas.
PDF 374
Iš tikrųjų slavai, išsibarstę po didžiulius Europos plotus, nors ir yra broliai pagal kalbą ir papročius, be to, mėgsta palaimintos praeities bendroje protėvių žemėje prisiminimus, neapdairiai prarado savo protėvių istoriją, prabylančią iš religinių politinių padavimų, kanklininkų giesmių ir tylių pasakojimų susibūrus šeimai. Priėmus krikščionybę, pražuvo senovės paminklai pirma, negu buvo susivokta užrašyti padavimus. Pats Nestoras, rusų istorijos tėvas, jau aptiko nedaug medžiagos savo aprašymams ir pajėgė užrašyti tik senų padavimų sutrumpintas liekanas.
Tačiau jis prieštarauja sau ir savo tiksliai išdėstytoms istorinėms tiesoms, nes ir poloviečių puoli mai iki XII amžiaus pradžios, ir Giurgevo apgultis, pa imti iš Nestoro veikalo, liečia tų barbarų veiksmus kai riojoje Dnepro pakrantėje, į rytus nuo jo.
PDF 74
Tačiau jis prieštarauja sau ir savo tiksliai išdėstytoms istorinėms tiesoms, nes ir poloviečių puolimai iki XII amžiaus pradžios, ir Giurgevo apgultis, paimti iš Nestoro veikalo, liečia tų barbarų veiksmus kairiojoje Dnepro pakrantėje, į rytus nuo jo. Be to, tvirtovė nebuvo paimta, nes kunigaikštis Sventopelkas sudarė taiką; kartu ji nebuvo sunaikinta ir todėl netrukus turėjo* būti atstatyta. Tatiščevas**, gal geriau žinojęs šiuos įvykius, ieškojo Giurgevo kairiojoje Dnepro pakrantėje, bet klaidingai rado kažkokią pilaitę, galbūt irgi vadintą Jurjevu, stovėjusią prie Osteros upės žiočių.
Nestoras turėjo būti X amžiuje parašyta kopija5.
PDF 278
Buvo rasta geografijos ištrauka, laikoma labai sena ir saugoma Milano bibliotekoje; ji turėjo būti X amžiuje parašyta kopija5. Joje išvardijamos Siaurės Europos tautos ir jų gyvenamosios vietos. Ten tarp genčių, laikomų slaviškomis, vokiškomis ir suomiškomis, yra Nerivani vėl Neromani; jie įsikūrė ir kitoje vietoje, vadinamoje Bruzes.
Be to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro išsaugotą jų gyvenimo paveikslą.
PDF 341
Be to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro išsaugotą jų gyvenimo paveikslą. Jie degindavo mirusiųjų palaikus ir jų pelenus surinkdavo į urnas, o laidotuvių metu rengdavo turnyrus. Visa tai išliko Prūsijoje. Jie nekalbėjo slaviškai, nes Nestoras nemini jų tarp slaviškų genčių; jų kalba buvo labiau gimininga slavų kalbai: Slėceris šias dvi kalbas skelbia esant antro giminystės laipsnio. Dėl sąjungos su graikų imperatoriumi rusai prisiekė savo dievu Perūnu; vadinasi, jis buvo tas pats kaip ir prūsų Perkūnas.
1342 m., pasak Teodoro Narbuto, rusų vienuolis Nestoras, Marijos Algirdienės rūmų kapelionas, atvertė į krikščionybę brolius Kuklėjų ir Michlėjų.
PDF 559-560
Pačioje didžiojo kunigaikščio Algirdo viešpatavimo pradžioje, 1342 metais1 2, rusų vienuolis, vardu Nestoras, didžiosios kuni 1 Reikia pažymėti, kad laikotarpis nuo 1345 iki 1348 metų Strijkovskio yra praleistas. 2 Kulczynski. Menologium Bazylianskie*. Šis autorius, sekdamas Kojalavičiumi, to įvykio data nurodo 1329 metus, betgi vėliau, geriau istoriją 561 gaikštienės Marijos Algirdienės rūmų kapelionas, atvertė kai kuriuos lietuvius krikščionybėn, tarp jų buvo dvariškių, garsios kilmės, du broliai Kuklėjus ir Michlėjus, didžiojo kunigaikščio numylėtiniai
Teodoro Narbuto teigimu, Nestoras IX amžiuje žinojo šį kraštą ir jo gyventojus priskirdavo prie rusų variagų.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.