Pasak Teodoro Narbuto, imperatorius Neronas 54 ar 55 m. sumanė atgabenti daug gintaro, norėdamas Romai parodyti prašmatnų reginį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 174
Čia ir gimė Melas pasaka apie ilgaau\nsius žmones Satmali, Plinijaus vadintus Panotii1.\n176\nKrikščioniškosios eros 54 ar 55 metais imperatorius\nNeronas, norėjęs parodyti Romai ypač prašmatnų reginį,\nsumanė atgabenti daug gintaro iš tų vietų, kur jis gauna\nmas. Dėl to iš Karnunto gyvenvietės prie Dunojaus buvo\nišsiųstas kilmingas romėnas.
2 Vidit enim eques Romanus missus ad id compar atidų m a Ju liana curante gladiatorium mumis Neronis principis, qui haec commercis (prekybos kelio pozicijos) ei littora peragravit, tanta copia investa, ut retta arcendis feris podium protegentia succinis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 174
Solinas pabrėžia šią detalę, sakydamas, kad tas gin- laras buvęs tenykščio karaliaus dovanotas ir svėręs 13 1 Plin. Lib. IV. C. 12. 2 Vidit enim eques Romanus missus ad id compar atidų m a Ju liana curante gladiatorium mumis Neronis principis, qui haec com- mercis (prekybos kelio pozicijos) ei littora peragravit, tanta copia investa, ut retta arcendis feris podium protegentia succinis nodaren- lur, arma vero et Ubitina totusque unius àtei apparatus esset e succino.
Jau pirmajame amžiuj gimus Kristui ne vien pa ti žemė gintarų, bet ir keliai, kuriais gaunami buvo, rados žinomi, kaipogi Neronas, viešpats Rymo, siun tė tyčioms savo eržilą gintarų į Žemaičių žemę pirk ti, kursai, kely metus sutrukęs, sugrįžo ir ne vien patį.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 120
Paskesniuose laikuose rados ne vieni marselio- nys, bet ir kitos pagirtos giminės prekyba, žinan čios gintarų žemę, kaipogi 115 metuose pirm gimi mo Kristaus Nemunas, jūrų vyras, išsidanginęs iš Kartaginos su savo ūkinykais, tapo naujuku Žemai čių rasi dėl pačios prekybos, kaip viršiaus minavo- jau.* Jau pirmajame amžiuj gimus Kristui ne vien pa ti žemė gintarų, bet ir keliai, kuriais gaunami buvo, rados žinomi, kaipogi Neronas, viešpats Rymo, siun tė tyčioms savo eržilą gintarų į Žemaičių žemę pirk ti, kursai, kely metus sutrukęs, sugrįžo ir ne vien patį kraštą gintarų aplankė, bet dar didžią daugybę jų su savim pargabeno, tarp kurių sako vieną luitą 13 svarų svėrus3. Žinoma taip pat yra, jog žemaičiai siuntė į Ry mą dovenoms didžią daugybę gintarų Teodorikui, viešpačiui gotų, kursai jiems mandagiai dėkavojo gromatoj, šiandien dar tebesančioj.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Daugiau smulkmenų apie šią kelionę nėra, išskyrus tai, kad po metų jis sugrįžo į Romą. Pasaulio sostinę didžiai nustebino neregėta pra banga, kai grumtynėse ant žvėrių užnerti tinklai, kovoto jų ginklai, neštuvai žuvusioms išnešti, žodžiu, visi reginio metu naudoti reikmenys spindėjo gintaru. Tarp daugelio retų egzempliorių matytas vienas gintaro gabalas, svėręs 13 romėniškų svarų, arba apie pusę dešimties mūsų sva rų2.