Mykolas Pacas buvo vienas bajorų konfederacijos vadų, kovojusių prieš švedus ir jų sąjungininkus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 128
kilo Žemaičių sukilimas, padaręs švedams daug nuostolių. Prieš švedus ir jų sąjungininkus taip pat kovojo vadinamoji bajorų konfederacija - grupė bajorų, deklaravusi unijinę ištikimybę Lenkijai ir karaliui Jonui Kazimierui Vazai, vadovaujama lauko etmono Vincento Gonsievskio, Povilo Sapiegos, Kristupo ir Mykolo Pacų. Jai priklausė ir dalis išlikusios Lietuvos kariuomenės.
Mykolas Pacas buvo hetmonas ir Vilniaus vaivada.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 370
Vienas iš jų, Mykolas, buvo hetmonas ir Vilniaus vaivada, kitas, Kristupas, — kancleris, trečias, Steponas, — Vilniaus vyskupas, ketvirtas, Kazimieras, — Žemaičių vyskupas, o penktas, Petras, — Žemaičių seniūnas.
Po 1655 m. rusų antplūdžio Mykolas Pacas, Vilniaus vaivada ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas, padėjo atstatyti Bernardinų bažnyčią.
Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
PDF 19
Reformacijos įtaka netrukus atšaldė statytojų uolumą; pritrūkus lėšų, Bernardinų bažnyčios statyba užsitęsė iki pat XVI amžiaus galo. Gausingi atnaujinimai ir perstatinėjimai (po gaisrų) šiek tiek pakenkė išviršinės architektūros vienybei. Taip, antai, po 1655 metų rusų antplūdžio, kada toji bažnyčia buvo gerokai apdaužyta, ją padėjo atstatyti Mykolas Pacas, Vilniaus vaivada ir Didžiosios Kunigaikštystės etmonas. Tuomet, pav., fasadas buvo apvainikuotas frontonu su vingiuotais ir užriestais kraštais.
1682 m. Mikalojus Pacas išdavė leidimą statyti sinagogą.
Lituanistika-65087-kupiskis-naujausi-moksliniai-lokaliniai-tyrimai — Kupiškio žydų bendruomenės istorija iki Antrojo pasaulinio karo
p. 563 (PDF 564)
Citatos tekstas nepasiekiamas.