XIX a. Michailo Muravjovo Koriko laikais Lietuvoje nukentėjo perpus mažiau kunigų nei stalinizmo metais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 228
elgtasi brutaliau nei su kitomis religijomis. Paradoksalu, tačiau stalinizmo metais kunigų Lietuvoje nukentėjo du kartus daugiau nei M. Muravjovo Koriko laikais XIX a. Visi kunigai sekami, registruojama, kas pas kunigą užeina, pamokslai aprašomi.
Vilniaus karinės apygardos kariuomenės štabo ataskaitoje Michailui Muravjovui nurodyta, kad 128 sukilėliai nuteisti mirties bausme.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 165
Teroro sąlygomis sukilėlių kova vis labiau silpo, kol galiausiai 1864 m. pabaigoje visai išblėso. Vilniaus karinės apygardos kariuomenės štabo ataskaitoje M. Muravjovui nurodoma, kad 128 sukilėliai nuteisti mirties bausme. Daugiausia bausmių įvykdyta Vilniuje - 21 ir Kaune - 13.
M. Muravjovo laikai XIX a. siejami su Koriko pravarde.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 228
elgtasi brutaliau nei su kitomis religijomis. Paradoksalu, tačiau stalinizmo metais kunigų Lietuvoje nukentėjo du kartus daugiau nei M. Muravjovo Koriko laikais XIX a. Visi kunigai sekami, registruojama, kas pas kunigą užeina, pamokslai aprašomi.
Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 109
Anglijai ir Prancūzijai apsiribojus tik diplomatinėmis notomis, raginančiomis Rusiją vengti didesnio kraujo praliejimo, jos vyriausybė veikė ryžtingai. Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių. Jis gudriai išmušė iš sukilimo vadovybės valstietišką kortą – pasiekė, kad valstiečių reforma Lietuvoje būtų pakoreguota jiems palankesne kryptimi ir imta vykdyti be jokio derinimo su dvarininkais, kaip buvo numatyta 1861 m. įstatymų aktuose.
Naujasis generalgubernatorius Michailas Muravjovas, pramintas „Koriku“, siekdamas įbauginti Lietuvos gyventojus, įsakė karti sukilėlius.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 165
Egzekucijos buvo įvykdytos B. Kolyškai, Z. Sierakauskui, T. Dalevskiui, K. Kalinauskui, A. Mackevičiui ir kitiems. Naujasis generalgubernatorius Michailas Muravjovas, pramintas „Koriku“, siekdamas įbauginti Lietuvos gyventojus, įsakė karti sukilėlius. Teroro sąlygomis sukilėlių kova vis labiau silpo, kol galiausiai 1864 m. pabaigoje visai išblėso.
Jį atsiuntė jo tėvas Michailas Muravjovas, save titulavęs vyriausiuo ju Šiaurės vakarų krašto viršininku.
Motiejus Valančius. Ganytojiški laiškai
PDF 159
Jį atsiuntė jo tėvas Michailas Muravjovas, save titulavęs vyriausiuoju Šiaurės vakarų krašto viršininku.
Michailas Muravjovas, slopindamas sukilimą, norėjo ištremti visą Narbutų šeimą į Sibirą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 13
Sukilimo slopintojas Michailas Muravjovas norėjo ištremti į Sibirą visą Narbutų šeimą