asmuo

Michailas Gorbačiovas

11 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 11 teiginiai ir visi 8 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–11 iš 11 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Prasidėjus perversmui Maskvoje, Michailas Gorbačiovas buvo izoliuotas Kryme.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 265

Prasidėjus perversmui Maskvoje, atostogaujantis M. Gorbačiovas buvo izoliuotas Kryme, tačiau kovai prieš ko- munistinius perversmininkus vadovauti ėmė neseniai išrinktas Rusijos respublikos prezidentas Borisas Jelcinas, po demokratijos idėjomis sutelkęs Rusijos žmones, jis sugebėjo priversti kapituliuoti Maskvos pučistus. Prasidėjus perversmui Maskvoje, suaktyvėjo sovietų kariškių vei- kimas Lietuvoje.
t-002vidutinis

1991 m. sausio 10 d. Michailas Gorbačiovas pareikalavo, kad Lietuvos AT-AS atkurtų SSRS konstitucijos galiojimą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 243

Tačiau 1991 m. \nsausio 10 d. M. Gorbačiovas ultimatyviai kreipėsi į Lietuvos AT-AS ir \npareikalavo, kad jis tučtuojau visiškai atkurtų SSRS konstitucijos galioji-\nmą.
t-003vidutinis

1991 m. kovą Maskvos demonstracijoje daugiau nei 200 tūkst. dalyvių skandavo šūkius prieš Gorbačiovą ir už Lietuvą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 246

1991 m. kovą daugiau nei \n200 tūkst. demonstracijoje dalyvavusių maskviečių skandavo šūkius „Ša-\nlin rankas nuo Lietuvos“, „Gorbačiovai, atsistatydink!“\nLietuvos gyventojai, tragiškomis dienomis ištisas paras budėję prie \ntautos širdies – Lietuvos parlamento, – sugebėjo atsilaikyti prieš ginkluo-\ntą jėgą, taikiomis priemonėmis sustabdė beįsibėgėjančią sovietų agresiją.
t-004vidutinis

Michailo Gorbačiovo pertvarkos politikos pradžioje Lietuvos visuomenės nepasitenkinimas didėjo.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 233-234

gegužės 18 d. KGB numeriais pažymėjo eisenos lyderius\n\nVI s k y r i u s\nDAINUOJANTI \nREVOLIUCIJA\nSU SĄJŪDŽIU UŽ LIETUVĄ\nS\nSRS pradėjus vykdyti Michailo Gorbačiovo pertvarkos \npolitiką, Lietuvoje, kitaip nei Maskvoje, Ukrainoje ar \nGruzijoje, spengė tyla – pilki LKP CK pirmieji sekretoriai Petras Griš-\nkevičius ir jį pakeitęs Rimgaudas Songaila laikėsi pasyviai, valdžios va-\ndžias perdavę maskviečiui, lietuviškai nekalbančiam antrajam sekretoriui \nNikolajui Mitkinui, kuris siekė „Lietuvą padaryti internacionalinę“. LKP \nmiestų ir rajonų komitetų sekretoriai toliau vykdė CK nurodymus, pro-\nvincijoje niekas nesikeitė, visuomenės nepasitenkinimas didėjo, kol ga-\nliausiai ji pati ėmėsi iniciatyvos.
t-005vidutinis

Gorbačiovo reformoms, o jį patį nuvers „vanagai“.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 247

Tačiau tarptautinio pripažinimo dar keletą mėnesių teko palaukti – \nVakarai baiminosi, kad Baltijos valstybių pripažinimas pakenks M. Gor-\nbačiovo reformoms, o jį patį nuvers „vanagai“. Pasirinkimas Gorbis ar \nLietuva Vakarams buvo nelengvas.
t-006vidutinis

SSRS vadovybė su Michailu Gorbačiovu priešakyje reikalavo atšaukti Kovo 11 Aktą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 243

Belaukiant tarptautinio \nLietuvos pripažinimo\nApie Lietuvos nepriklausomybę nieko nenorėjo girdėti \nSSRS vadovybė su M. Gorbačiovu priešakyje ir primygtinai reikalavo \natšaukti Kovo 11 Aktą. V.
t-007vidutinis

1991 m. sausio 10 d. Michailas Gorbačiovas ultimatyviai pareikalavo nedelsiant visiškai atkurti SSRS ir Lietuvos SSR konstitucijų galiojimą.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 252

1991 m. sausio 8 d. „penktoji kolona“, vadovaujama prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ ir Lietuvos komunistų partijos (ant ssKP platformos), mitingo metu mėgino užimti AT rūmus. Pretekstu tapo Lietuvos Vyriausybės, vadovaujamos Kazimieros Danutės Prunskienės, nepaisant AT prieš- taravimo, išvakarėse pakeltos maisto pro- duktų kainos. Tą pačią dieną į Lietuvą buvo įvesti papildomi sovietų armijos oro desanto daliniai aiškinant, kad jie užtik- rins prievartinį jaunuolių ėmimą į sovie- tinę armiją. Sausio 10 d. M. Gorbačiovas ultimatyviai pareikalavo „nedelsiant ir visiškai atkurti sSRS ir Lietuvos ssR kons- titucijų galiojimą“.
t-008vidutinis

1991 m. kovą Michailas Gorbačiovas Maskvos demonstracijoje sulaukė daugiau nei 200 tūkst. dalyvių raginimo atsistatydinti.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 246

1991 m. kovą daugiau nei \n200 tūkst. demonstracijoje dalyvavusių maskviečių skandavo šūkius „Ša-\nlin rankas nuo Lietuvos“, „Gorbačiovai, atsistatydink!“\nLietuvos gyventojai, tragiškomis dienomis ištisas paras budėję prie \ntautos širdies – Lietuvos parlamento, – sugebėjo atsilaikyti prieš ginkluo-\ntą jėgą, taikiomis priemonėmis sustabdė beįsibėgėjančią sovietų agresiją.
t-009vidutinis

Michailo Gorbačiovo pertvarkos politikos pradžioje Lietuvoje LKP vadovybė laikėsi pasyviai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 233-234

gegužės 18 d. KGB numeriais pažymėjo eisenos lyderius\n\nVI s k y r i u s\nDAINUOJANTI \nREVOLIUCIJA\nSU SĄJŪDŽIU UŽ LIETUVĄ\nS\nSRS pradėjus vykdyti Michailo Gorbačiovo pertvarkos \npolitiką, Lietuvoje, kitaip nei Maskvoje, Ukrainoje ar \nGruzijoje, spengė tyla – pilki LKP CK pirmieji sekretoriai Petras Griš-\nkevičius ir jį pakeitęs Rimgaudas Songaila laikėsi pasyviai, valdžios va-\ndžias perdavę maskviečiui, lietuviškai nekalbančiam antrajam sekretoriui \nNikolajui Mitkinui, kuris siekė „Lietuvą padaryti internacionalinę“. LKP \nmiestų ir rajonų komitetų sekretoriai toliau vykdė CK nurodymus, pro-\nvincijoje niekas nesikeitė, visuomenės nepasitenkinimas didėjo, kol ga-\nliausiai ji pati ėmėsi iniciatyvos.
t-010vidutinis

Michailo Gorbačiovo pertvarkos politikos pradžioje Lietuvos visuomenės nepasitenkinimas didėjo, kol ji pati ėmėsi iniciatyvos.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 233-234

gegužės 18 d. KGB numeriais pažymėjo eisenos lyderius\n\nVI s k y r i u s\nDAINUOJANTI \nREVOLIUCIJA\nSU SĄJŪDŽIU UŽ LIETUVĄ\nS\nSRS pradėjus vykdyti Michailo Gorbačiovo pertvarkos \npolitiką, Lietuvoje, kitaip nei Maskvoje, Ukrainoje ar \nGruzijoje, spengė tyla – pilki LKP CK pirmieji sekretoriai Petras Griš-\nkevičius ir jį pakeitęs Rimgaudas Songaila laikėsi pasyviai, valdžios va-\ndžias perdavę maskviečiui, lietuviškai nekalbančiam antrajam sekretoriui \nNikolajui Mitkinui, kuris siekė „Lietuvą padaryti internacionalinę“. LKP \nmiestų ir rajonų komitetų sekretoriai toliau vykdė CK nurodymus, pro-\nvincijoje niekas nesikeitė, visuomenės nepasitenkinimas didėjo, kol ga-\nliausiai ji pati ėmėsi iniciatyvos.
t-011vidutinis

Gorbačiovo įvaizdis, subliuško „gorbimanija“.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 246

Kartu smuko M. Gorbačiovo įvaizdis, \nsubliuško „gorbimanija“. Tačiau, nors karo veiksmai prieš Lietuvą ir buvo \npristabdyti, sovietų kariuomenė ir Lietuvai priešiškos jėgos kontroliavo \nLietuvos radiją ir televiziją, valdė kitus strateginius šalies objektus.