Michailas Gorbačiovas

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Prasidėjus perversmui Maskvoje, atostogaujantis M. Gorbačiovas buvo izoliuotas Kryme, tačiau kovai prieš komunistinius perversmininkus vadovauti ėmė neseniai išrinktas Rusijos respublikos prezidentas Borisas Jelcinas, po demokratijos idėjomis sutelkęs Rusijos žmones, jis sugebėjo priversti kapituliuoti Maskvos pučistus. Prasidėjus perversmui Maskvoje, suaktyvėjo sovietų kariškių veikimas Lietuvoje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau 1991 m. sausio 10 d. M. Gorbačiovas ultimatyviai kreipėsi į Lietuvos AT-AS ir pareikalavo, kad jis tučtuojau visiškai atkurtų SSRS konstitucijos galiojimą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1991 m. kovą daugiau nei 200 tūkst. demonstracijoje dalyvavusių maskviečių skandavo šūkius „Šalin rankas nuo Lietuvos“, „Gorbačiovai, atsistatydink!“ Lietuvos gyventojai, tragiškomis dienomis ištisas paras budėję prie tautos širdies – Lietuvos parlamento, – sugebėjo atsilaikyti prieš ginkluotą jėgą, taikiomis priemonėmis sustabdė beįsibėgėjančią sovietų agresiją.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

gegužės 18 d. KGB numeriais pažymėjo eisenos lyderius VI s k y r i u s DAINUOJANTI REVOLIUCIJA SU SĄJŪDŽIU UŽ LIETUVĄ S SRS pradėjus vykdyti Michailo Gorbačiovo pertvarkos politiką, Lietuvoje, kitaip nei Maskvoje, Ukrainoje ar Gruzijoje, spengė tyla – pilki LKP CK pirmieji sekretoriai Petras Griškevičius ir jį pakeitęs Rimgaudas Songaila laikėsi pasyviai, valdžios vadžias perdavę maskviečiui, lietuviškai nekalbančiam antrajam sekretoriui Nikolajui Mitkinui, kuris siekė „Lietuvą padaryti internacionalinę“. LKP miestų ir rajonų komitetų sekretoriai toliau vykdė CK nurodymus, provincijoje niekas nesikeitė, visuomenės nepasitenkinimas didėjo, kol galiausiai ji pati ėmėsi iniciatyvos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau tarptautinio pripažinimo dar keletą mėnesių teko palaukti – Vakarai baiminosi, kad Baltijos valstybių pripažinimas pakenks M. Gorbačiovo reformoms, o jį patį nuvers „vanagai“. Pasirinkimas Gorbis ar Lietuva Vakarams buvo nelengvas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Belaukiant tarptautinio Lietuvos pripažinimo Apie Lietuvos nepriklausomybę nieko nenorėjo girdėti SSRS vadovybė su M. Gorbačiovu priešakyje ir primygtinai reikalavo atšaukti Kovo 11 Aktą. V.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1991 m. sausio 8 d. „penktoji kolona“, vadovaujama prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ ir Lietuvos komunistų partijos (ant ssKP platformos), mitingo metu mėgino užimti AT rūmus. Pretekstu tapo Lietuvos Vyriausybės, vadovaujamos Kazimieros Danutės Prunskienės, nepaisant AT prieštaravimo, išvakarėse pakeltos maisto produktų kainos. Tą pačią dieną į Lietuvą buvo įvesti papildomi sovietų armijos oro desanto daliniai aiškinant, kad jie užtikrins prievartinį jaunuolių ėmimą į sovietinę armiją. Sausio 10 d. M. Gorbačiovas ultimatyviai pareikalavo „nedelsiant ir visiškai atkurti sSRS ir Lietuvos ssR konstitucijų galiojimą“.