Kojelavičiaus pasakojime Germantas veržėsi kautis su Leonu, nes Leonui priskyrė ankstesnį Lietuvos didžiojo kunigaikščio nužudymą per vaišes.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 128
Su pastaraisiais Germantas suėjo į draugystę, pasiūlydamas sąjungą — ne tiek iš noro taikiai gyventi, kiek iš troškimo visomis jėgomis iš karto pulti rusus. Labiausiai jis veržėsi susikauti su Leonu, negalėdamas užmiršti, kaip prieš keletą metų jo buvo nužudytas vaišėse Lietuvos didysis kunigaikštis. Jis niršte niršo, kad už šitokią skriaudą, padarytą lietuviams, ligi šiol dėl jo tėvo ištižimo rusui neatkeršyta, kad jis po šiai dienai ramiai gyvena.
Teodoras Narbutas nurodo, kad 1316 m. rugpjūčio 10 d. Leonas ir Andrius, Jurgio sūnūs bei Haličo karaliaus Danieliaus vaikaičiai, įsipareigojo palaikyti gerus santykius su didžiuoju magistru Karoliu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 376
Tad per jį lengvai užsimezgė tų kunigaikščių santykiai su ordinu ir radosi sutartys, kuriomis kunigaikščiai Leonas ir Andrius, Jurgio sūnūs, Haličo karaliaus Danieliaus vaikaičiai, iškilmingu aktu, 1316 metų rugpjūčio 10 dieną rašytu1 2, įsipareigojo būti draugiški ir palaikyti gerus santykius su didžiuoju magistru Karoliu.
Leonas, Alfredo Bumblausko pateikiamas kaip Haličo kunigaikštis ir Švarno brolis, negavęs Lietuvos sosto iš Vaišelgos, pasikvietė Vaišelgą į svečius ir nužudė Vaišelgą.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 88
1267 m. – Vaišelga Lietuvos sostą perleido savo svainiui Haličo kunigaikščiui Švarnui, Haličo kunigaikštis Leonas (Švarno brolis), negavęs Lietuvos sosto iš Vaišelgos, pasikvietė jį į svečius ir nužudė.