Konradas Žakas, Kulmo krašto komtūras, 1298 m. pavijo Lietuvos vyrus ir išvadavo į nelaisvę paimtus krikščionis.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 192
Apie Straisbergo miesto sugriovimą 1298 metais Tais pačiais metais, tai yra 1298 viešpaties metais, švento Mykolo dieną (rugsėjo 29), 140 Lietuvos vyrų taip netikėtai užpuolė Straisbergo miestą, kad ten išžudė visus gyventojus ir vieną kunigą, o moteris bei vaikus paėmė į nelaisvę; visaip išniekinę kitus sakramentus, vienas dar suteršė indą krikšto vandeniui laikyti, pridergdamas į jį. Ligi pat dykrų juos persekiojo su daugybe brolių bei ginklanešių brolis Konradas Žakas, Kulmo krašto komtūras, o pasivijęs išvadavo į nelaisvę paimtus krikščionis, o juos visus išžudė, palikdamas vienui vieną gyvą, kad tas galėtų palikuonims papasakoti apie šį įvykį. 271 (264).
Konradas Žakas garsėjo kaip baisus žiauruolis, didelis grobikas ir piktadarys.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 196
Apie brolį Henriką iš Kunceno Tuo metu Prūsijoje mirė brolis Henrikas iš Kunceno, gimęs Tiuringijoje. Būdamas pasauliečiu, jis garsėjo kaip baisus žiauruolis, didelis grobikas ir piktadarys. Kartą vakarėjant jis išvydo link jo atjojant juodų juodžiausiu žirgu raitelį, kuris jam tarė: „Henrikai, eikš su manimi, bet vienui vienas, nuvesiu tave į tokią vietą, kur tu pelnysi didelį grobį“. Henrikas nudžiugo ir, užsėdęs savo žirgą, nusekė iš paskos visokiausiais keliais ir šunkeliais.
Konradas Žakas nuėjo prie jo ir pasiprašė vieno žirgo, tačiau šis įniršęs užjojo ant jo, parbloškė jį žemėn ir, kelis kartus prajojęs, jį sutrypė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 198
Trisdešimt šios kariuomenės krikščionių žuvo nuo kalavijo, o brolis Henrikas iš Volferštorfo pateko į užvartą ir visa kariuomenė per jį perėjo. Takas čia buvo toks siauras, kad niekas jo negalėjo apeiti, todėl visi ėjo per jį. Skydas, kuriuo jis, negalėdamas atsistoti, prisidengė, sutrupėjo į mažiausius gabalėlius. Galop, kai jau visi per jį perėjo, jis, dievo padedamas, pasikėlė; kadangi neturėjo žirgo, be to, kadangi tolumoje matė tarną, sėdintį ant žirgo ir vedantį kitą ristūną — pažabotą juodį, jis nuėjo prie jo ir pasiprašė vieno žirgo, tačiau šis įniršęs užjojo ant jo, parbloškė jį žemėn ir, kelis kartus prajojęs, jį sutrypė.
Teodoras Narbutas aprašo, kad prieš pat 1303 m. pavasarį Prūsijos magistras Konradas Žakas sutelkė karines pajėgas pulti Karšuvos pavietą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 331
Prieš pat 1303 metų pa\nvasarį Prūsijos magistras Konradas sutelkė nemažas ka\nrines pajėgas pulti Karšuvos pavietui, vienam iš tų, kurį \nužvaldyti kryžiuočiams labiausiai magėjo.
Teodoro Narbuto pasakojimu, Konradas Žakas, sužinojęs, kad Gardine nėra karių, pasiuntė Albertą iš Hageno su būriu brolių ir 400 Natangijos raitelių užimti Gardino pilies.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 338
Prūsijos magistras Konradas \nŽakas, iš tų žinių supratęs, kad Gardine suvis nėra ka\nreivių, paskubėjo išsiųsti patyrusį kariūną Albertą iš Ha- \ngeno, lydimą nemažo būrio brolių ir keturių šimtų rink\ntinių raitelių iš Natangijos, užimti minėtosios pilies.
Teodoras Narbutas nurodo, kad vasaros pradžioje magistravęs Konradas dėl silpnos sveikatos, regis, liepą pasitraukė iš pareigų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 339
Be jokios abejonės, tatai vyko \nvasaros pradžioje, magistraujant Konradui, kuris dėl silp\nnos sveikatos (regis, liepos mėnesį) pasitraukė iš pa\nreigų