asmuo

Konradas Mazovietis

4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1207 metais Lešekas Baltasis su Konradu pasidalijo tėvo palikimą, o Konradui atiteko Kujavija, Mozūrija, Kulmo ir Dobrynės žemės.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 283

Ga­\nlop 1207 metais Lešekas Baltasis užėmė aukščiausiąjį \nLenkijos sostą ir netrukus tėvo palikimą pasidalijo su sa­\nvo broliu Konradu. Pastarajam atiteko Kujavija, Mozū- \nrija kartu su Kulmo ir Dobrynės žemėmis.
t-002vidutinis

1228 m. balandžio 23 d. Konrado Mazoviečio privilegija kryžiuočių ordinui buvo patvirtinta Kulmo žemės nuosavybė.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 304

Naujasis kryžiuočių va­\ndas Hermanas Balkas atvyko į Mozūriją 1228 metais ir \ntuojau pat užėmė savo valdą, o tų pačių metų balandžio \n23 dieną Konrado Mazoviečio jam suteikta privilegija bu­\nvo patvirtinta Kulmo žemės nuosavybė jo valdomo ordi­\nno
t-003vidutinis

Šios valstybės, būtent didesnio sios Lenkijos dalies, paveldėtojais tapo dvejetas jo ma žamečių sūnų — tai Lešekas Baltasis: ir Konradas.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 282

Šios valstybės, būtent didesnio­\nsios Lenkijos dalies, paveldėtojais tapo dvejetas jo ma­\nžamečių sūnų — tai Lešekas Baltasis: ir Konradas. Pir­\nmojo mokytoju, arba rūmininku, buvo Govorka, antro­\njo — Kristijonas, dar jų tėvo parinkti, vyrai neabejotinos \ndoros ir garbės
t-004vidutinis

Narbutas rašo, kad Konradas Mazovietis pasisavino Kulmo ir Liubavo žemes bei skelbėsi visos Prūsijos valdovu.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 289

Be šių vyskupo laimėjimų, \nkunigaikštis Konradas Mazovietis, kuris įstengė pasisa­\nvinti Kulmo ir Liubavo žemes, priėmusias krikščionybę, \ntaip pat sugebėjo pasiskelbti visos Prūsijos valdovu, ne­\npajėgė ne tik kad vyskupystės, bet ir savojo krašto apgin­\nti.