Konradas Jungingenas kartu su Švitrigaila įsibrovė į Lietuvą ir niokojo žemes nuo Gardino apylinkių iki Šalčininkų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 152
Prūsijos ordi\nnas iš sykio griebėsi tos patogios progos pradėti karą ir nio\nkoti tuos pavojingus jam kaimynus (1394 m.); kitais metais \nŠvitrigaila, kryžiuočių pulku vedinas, kartu su didžiuoju ma\ngistru Konradu Jungingenu įsibrovė į Lietuvą ir, nusiaubę \nprie Gardino panemunės pavietus, sudegino Drohičiną, Nau\ngarduką, Mirą ir Lydą, paėmė 2 200 belaisvių, 1 400 žirgų ir \nprisiplėšė daugybę grobio, niekur nesutikę pasipriešinimo, \nnet iki Šalčininkų nusigavo51. Visa tai vyko žiemos pabaigo\nje, tik staigus atodrėkis privertė vokiečių kariuomenę skubi\nnai grįžti į savo kraštą, taigi jie nepriėjo iki sostinės ir pen\nkiolika dienų teplėšė Lietuvą.
Paklaustas apie prelatų reikalus, Konradas Jungingenas patarė valdovui į juos nesikišti.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 466
Konradas, paklaustas, davė atsakymą: „Nepatarčiau Jūsų Kunigaikštiškajai Didenybei gi lintis į tų prelatų reikalus, juk jie sau naudos ieško kitų vai duose“1.
Konradą Jungingeną Teodoras Narbutas apibūdina kaip garbingą ir apsišvietusį žmogų, supratusį karo su Lietuva neteisingumą ir galėjusį nuoširdžiai trokšti taikos.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 469
Šiaip ar taip, Konradas Juningenas buvo išties didžiai garbingas ir ap sišvietęs žmogus; pats suprato karą su Lietuva esant neteisin gą, numatė pražūtingus padarinius abiem pusėms ir žmonijai, tad galėjo nuoširdžiai trokšti taikos, sutarties, galėjusios ordi nui garbę suteikti
Konradą Jungingeną Teodoras Narbutas aprašo kaip didžiojo kunigaikščio galios paveiktą: 1397 m. jis nerengė žygių į Žemaitiją ir nerėmė Švitrigailos, pasitraukusio iš Podolės į Vengriją.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 484
Jau anksčiau matėme, kad dabartinė didžiojo kunigaikš čio galia labai veikė nuovokųjį Konradą Jungingeną - jis ne siryžo netgi Žem aitijon ruošti žygių ar proteguoti Švitrigailą, kai pastarasis per kažkokią avantiūrą apleido Podolę ir 1397 m etais persikėlė į Vengriją3.